Koronos rapsodija
2020
Kaip Freddy Mercury klausia Bohemijos rapsodijoje: „Is this the real life? Is this just fantasy?“[1], taip ir mums, nuo tada, kai prasidėjo pasaulinis Koronaviruso pandemijos protrūkis, dažnai kilo klausimų, kas gi iš tikrųjų vyksta aplinkui ir kur yra riba tarp fantazijos ir realybės. Mums padėtis atrodė kaip siurrealistinis sapnas, kuriame kas kelias dienas turėdavome vis iš naujo susiorientuoti.
Mes sujungiame įvairius „Covid-19“ metu Vokietijoje išryškėjančius aspektus ir scenarijus ir rodome įtampą tarp viešojo gyvenimo, už jo esančio infrastruktūros aparato, ir šioje erdvėje judančių žmonių.
Esame pasirinkę teatrališką vaizdinę estetiką, kad galėtume (pa)žaisti su savo pačių samprata apie pandemiją ir krizę, siurrealistiškais jausmais, taip pat su institucijų įvestais, jas juodinančiais prasimanymais. Mūsų tikslas yra ne išryškinti fotografuojamų žmonių individualumą, bet labiau parodyti juos kaip filmo personažus ar avatarus vaizdo žaidimuose.
„Koronos rapsodijoje“ norime rodyti ir kvestionuoti tai, kaip dabartinė pandemija pateikiama žiniasklaidoje ir suvokiama viešajame gyvenime, kokiu mastu visa tai sutampa su subjektyviais išgyvenimais, kaip ja galimai gali būti prisidengiama politiniams tikslams pasiekti ir kaip koronaviruso krizę prisiminsime ateityje.
Rafael Heygster (g. 1990) studijavo kultūros antropologiją ir politinius mokslus Hamburge bei fotožurnalistiką ir dokumentinę fotografiją Hanoveryje ir Orhuse (Danija). Kūryboje daugiausia dėmesio skiria santykiui tarp individų ir jų socialinės, kultūrinės ir ekologinės aplinkos. Jo darbai yra pelnę apdovanojimų ir eksponuojami įvairiose šalyse.
Helena Manhartsberger studijavo Tarptautinę raidą Vienoje ir fotožurnalistiką bei dokumentinę fotografiją Hanoveryje ir Orhuse. Temiškai daugiausia dėmesio skiria politikos, visuomenės ir lyčių problematikos sąsajoms. Yra dirbusi Sudane, Indonezijoje ir kitose šalyse.
