„Covid-19“: vaizdinis dienoraštis iš Neapolio, Italijos
2020
2020 m. kovo 12 d. dėl „Covid-19“ sukeltos kritinės padėties Italija paskelbiama raudonąja zona. Kasdienis gyvenimas staiga pasikeitė, taisyklės ir laisvės, prie kurių esame įpratę, nustojo galioti, ir mes nežinome, iki kada. Gyventojai turi likti namuose, o gydytojai ir slaugytojai dirba daugiau nei įprastai, tiesiogiai kontaktuodami su virusu. Mano sesuo – anesteziologė, ir dar niekada nejaučiau tiek daug baimės dėl to, ką ji dirba. Šis projektas yra dienoraštis, kurį vedu nuo pirmosios dienos, kai Italijoje paskelbtos „Skubios priemonės epidemiologinei ekstremaliajai situacijai dėl „COVID-19“ riboti ir valdyti“.
Šį dienoraštį pradėjau sulig Italijos nacionalinio karantino pradžia. Iškart pajutau poreikį kažkaip dokumentuoti tą netikėtą patirtį, kurią mums teko išgyventi.
Projektui naudotos įvairios mišrios priemonės: mano, taip pat ir kitų darytos nuotraukos; vaizdai, kuriuos kasdien gaudavau per „WhatsApp“; ekrano nuotraukos iš vaizdo įrašų; vaizdai iš interneto; asmeninis meninis manipuliavimas jais. Esu dokumentavusi didžiulį kiekį vaizdinių duomenų, kuriuos turėjau apdoroti, ir jų poveikį man. Atidžiau pažvelgiau į savo pačios jausmus ir baimes. Eksperimentavau skirtingomis kalbomis, ieškodama naujo fotografinio naratyvo.
Ludovica Bastianini (g. 1986) baigė Meno istorijos studijas ir studijavo fotografiją bei vaizduojamąjį meną „NABA“ Naujojoje menų akademijoje Romoje ir Milane. Ji tiria kultūrines ir socialines visuomenės problemas, domisi žiniasklaidos pasauliu ir jų įtaka mūsų gyvenimui. Autorės meno procesas apima tiek rankų, tiek skaitmeninį darbą.
