KAIJU 2

2020

„Žmogus kalba telefonu už stiklinės pertvaros. Mes jo negirdime, tik matome bereikšmę mimiką – kyla klausimas, kodėl jis gyvena.“[1] (Albert Camus)

Nuo tada, kai prasidėjo viruso protrūkis, reguliariai galvojau apie gana garsų romaną „Maras“ ir apie tai, kaip žmonės dėl geografinių skirtumų buvo izoliuoti nuo kitų. Virusas yra išplitęs ir paveikęs mus visame pasaulyje. Aš nuolat analizavau Camus „Sizifo mito“ ištraukas, ieškodama atsakymų, kuriuos turėdama galėčiau nubrėžti paraleles sau pačiai ir taip prisitaikyčiau prie šios pandemijos situacijos. (Žmogaus būvis pandemijos metu.) Mano nuomone, nėra tokio absurdo lygio, kuris galėtų išstumti kitą absurdo lygį. Šie vaizdai – abstrakti interpretacija to viruso, kuris skleidžiasi ir plinta, bandymas jį suvaldyti ir sukontroliuoti, o galiausiai grįžtama į pradinį tašką.

Judith Hornbogen (g. 1979) – laisvai samdoma fotografė, jūreivė.

hornbogen.com/