Kuruota fotografinių knygų paroda „Photobookshow“

Gintaro galerija-muziejus (Pamario g. 20).

Trečiadienis, rugsėjo 11 d., 13.30 val.

Parodoje „Photobookshow“ bus eksponuojama apie 80 knygų iš viso pasaulio, surinktų atviro šaukimo dalyvauti parodoje metu bei iš gausaus organizacijos archyvo. Stengiamasi atskleisti leidybinio meno įvairovę – nuo mažų savilaidos projektų bei zinų iki vienetinių meninių knygų.

„Photobookshow“ yra rengiama meno organizacijos iš Braitono (JK), įkurtos 2011 m., siekiančios skatinti menininkų fotografinių knygų leidybą. Organizacijos veiklą sudaro kelios metinės parodos, diskusijos bei kūrybinės dirbtuvės.

Dovilė Dagienė. Augalų atmintis

Kuršių Nerijos istorijos muziejus (Pamario g. 53).

Šeštadienis, rugsėjo 14 d., 13.30 val.

Dovilė Dagienė projekte „Augalų atmintis“ nagrinėja tragiško likimo sulaukusią Lietuvos žydų istoriją, keliaudama po mažus miestelius ir fiksuodama iki šių dienų išlikusias medines sinagogas. Menininkė jautriai interpretuoja vieną skaudžiausių mūsų istorijos laikotarpių, įpindama kone mitologišką savo pačios refleksiją: istorinėse žydų gyvenvietėse rastų augalų perkėlimas į fotografijos mediją praplečia istorinį naratyvą, ciklą prisotinant praėjusio ir esamo laiko kontrastu.

Dovilė Dagienė (g. 1981) kuria ir gyvena Vilniuje. 2007 m. baigė Vilniaus dailės akademijos, Fotografijos ir medijų katedros magistro studijas. Nuo 2015 m. akademijoje tęsia meno doktorantūros studijas. Menininkė aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jos tyrimų sritis jungia atmintį, vaizduotę, laiką ir vietą fotografijoje. 

PARODOS PAKELIUI NAMO

Sekmadienis, rugsėjo 15 d.

Virginijus Kinčinaitis. Mobiliografijos paroda SUBLIME 3

Antano Mončio namai-muziejus (S. Daukanto g. 16, Palanga)

Fotografuodamas Kinčinaitis ne tik fiksuoja, jis iš karto interpretuoja vaizdą. Jo vaizdo matymas prisodrintas kultūrinio konteksto, atsikartojimo, prisiminimo, įsivaizduoto anksčiau patyrimo. Kiekvienas kūdikis, nuogalius ar senukas turi prototipą tapyboje, grafikoje, skulptūroje ar mite, poezijos reginyje. Kiekvienas šviesos šuoras ar seno namo šešėlis turi reikšmingos formos atitikmenį, todėl Kinčinaičio vaizdai artėja prie kalbos ženklų, nuo kurių kadaise pabėgo, tik išsaugoję patyriminį sluoksnį. Vaizdai vaiduokliai čia sukeistinti, pasikeitę, persimainę: statulos trikdo gyvu erosu ar marumu, koks nors numestas pagalvės užvalkalas su leopardo galva – antikinio simbolio didingumu, šalia esantys vaizdai atidaro vienas kitą kaip žodžiai prasmę atsidūrę šalia poezijos eilutėje. Prasmių netikėtumas verčia aiktelėti.

Monika Krikštopaitytė

Moterys mėnulyje 

KKKC – Klaipėdos kultūros ir komunikacijos centras (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda)
 

Paroda ir performansų platforma
Kuratorės Denise Ackerl, Laima Kreivytė

Data: 2019-09-30 – 2019-10-06

2019 m. sukako 50 metų, kai žmogus išsilaipino Mėnulyje. Nuo 1969 m. iki 1972 m., kai programa buvo nutraukta, Mėnulyje misijose dalyvavo 12 vyrų. Nors misijai buvo ruošiamos ir 13 moterų, jos „nespėjo“. Mėnulis parodos dalyvėms yra atspirties taškas kalbėti apie žvilgsnį (teleskopinį, mikroskopinį, panoptinį, asmeninį) erdvines praktikas (vidinės ir išorinės erdvės dialektika, ribų transgresija) ir kūno dinamiką neįprastose situacijose (nesvarumas ir kt.). Menininkės taip pat gilinasi į žinojimo, galios ir lyties klausimus, pasitelkdamos mokslinius tyrimus ir mitologinius pasakojimus.

Ši eksperimentinė paroda svarbi ne tik dėl žmogaus galimybių, technologijų ar tolimo dangaus kūno tyrimų, bet ir dėl pasikeitusios žiūros. Svarbiausias dalykas, atsitikęs skrendant į Mėnulį, buvo visai ne tas, ko tikėjosi NASA. Astronautams buvo parengtos užduotys, ir viena jų – nufotografuoti Mėnulį. Bet žymiausia, daugiausia reprodukuojama nuotrauka tapo visai ne žmogaus Mėnulyje, o kylančios Žemės fotografija (Earthrise), kuri net nebuvo įtraukta į misijos planą. Žmonės pirmą kartą istorijoje pamatė savo planetą iš kosmoso – kokia ji trapi ir pažeidžiama. Skrendant į Mėnulį buvo atrasta Žemė. Tai ypač aktualu dabar, kai klimato atšilimas kelia naujus iššūkius.

Mėnulis daugelyje kalbų yra moteriškos giminės, o lietuvių – vyriškos. Kaip kalba, moksliniai ir populiarūs vaizdiniai (fantastika, kino filmai, muzika) veikia mūsų svajones ir gyvenimą? Menininkėms pradėjus Mėnulio misiją, atsiveria nauji ateities scenarijai. Parodoje dalyvauja erdvės problemas tyrinėjančios menininkės iš Didžiosios Britanijos, Suomijos, Austrijos, Kanados ir Lietuvos: Denise Ackerl, Dovilė Dagienė, Dileta Deikė, Eleanor Duffin & Jo Lathwood, Eglė Grėbliauskaitė, Aurelija Maknytė, Dalia Mikonytė, Eglė Ridikaitė, Marija Teresė Rožanskaitė, Laisvydė Šalčiūtė, Valerie Tiefenbacher, Hanna Timonen, Naomi Woo, Birutė Zokaitytė, Cooltūristės ir kt.