Peizažo išlaisvinimas
Šioje serijoje mąstau apie vengimo veiksmą iš archyvinės medžiagos pašalindama ideologijų paliktus artefaktus. Jei kai kurie istorijos faktai būtų ištrinti, ar jie nustotų egzistuoti žmonijos atmintyje? Atvirukai iš Rytų Europos komunizmo laikmečio sukelia įvairių emocijų, ir jos tampa centrine šio kūrinio dalimi. Aš ištrinu senus komunizmo paminklus, ir tuo pačiu, sudėtingus prisiminimus. Žiūrėdami į atvirukus, tikimės išvysti paminklą, garsų pastatą ar kitą garsų traukos tašką. Tačiau kai matome pusiau tuščią atviruką, žvilgsnis yra nukreipiamas kitur. Šioje serijoje naudoju apskritimą kaip metaforą užmarščiai. Ištrindama duomenis taip pat panaikinu komunizmo simbolius. Kas nutiktų, jei šiuolaikiniai pažangesni įrankiai būtų panaudoti naujos ideologijos sekėjų?
