Atsisveikinimas
“Atsisveikinimas” yra autobiografinė istorija, tyrinėjanti neapibrėžtas ribas tarp fikcinės ir dokumentinės fotografijos. Grįždamas į savo gimtąsias vietas, Gustafsson tyrinėja vaiko ir tėvo ryšį, ir kilmės bei paveldo įtaką mūsų formavimuisi. Jo fotokamera yra nukreipta ne tik į subjektą, bet ir į patį fotografą. Fotografija tampa egzistencijos įrodymu ir būdu išsaugoti bei atsiminti artimuosius.
Atvaizdai atspindi autoriaus požiūrį į šiuos tarpusavio ryšius, o atrastos senos video juostos prideda tėviško žvilgsnio į vaiką motyvą. Šiuose atvaizduose matomas asmeninis gyvenimas, tačiau riba tarp slapto, privataus bei viešo gyvenimo išlieka neaiški.
Vystydamas šį projektą ir galvodamas apie kilmę bei paveldą, supratau, kad šis darbas taip pat yra lyg susitaikymas su skandinaviškos fotografijos palikimu. Mano fotografijos turi ryškias kitų
fotografų, tokių kaip Anna Clarén, JH Engström, Katinka Goldberg ir Anders Petersen, paliktas įtakos žymes. Jų darbuose taip pat atsiskleidžia namų, šeimos, artimų santykių temos, kurios prisideda prie susiformavimo bei savęs atradimo.
