S.Trilupaitytė - menotyrininkė, kritikė, kultūros politikos tyrinėtoja, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, dėsto Vilniaus dailės akademijoje. Monografijų “Kūrybiškumo galia? Neoliberalistinės kultūros politikos kritika” (2015) ir “Lietuvos dailės gyvenimas ir institucijų kaita. Sovietmečio pabaiga – Nepriklausomybės pradžia” (2017) autorė. Moksliniuose tyrimuose analizuoja kultūros politikos, kūrybiškumo, viešosios erdvės, totalitarinės praeities vertinimo,tarptautinių intelektualinių mainų temas.

Kultūros procesai tarp intstitucijų ir netikėtumų

Šiandien nuolat girdime kalbant apie urbanistines kultūrines erdves ir tvarios plėtros būtinybę. Tačiau tvarumas ir tęstinumas nebūtinai yra savaiminė vertybė. Valstybinių švenčių, jubiliejų, tarpusavyje konkuruojančių kultūros sostinių ir pan. progomis taip pat gimsta įdomių laikinių iniciatyvų. „Įvykiškumo“ inspiruotas trumpalaikiškumas skatina organizacijas nuolat keistis, nesustabarėti. Tuo pat metu egzistuoja ir menamos institucijos bei erdvės, kurios pretenduoja tapti kietosiomis struktūromis ir siūlo(si) paversti miestą kažkuo kitu, nei jis yra. Jos neegzistuoja realybėje, tačiau nuolat siekia įsikūnyti, sukurdamos aplink save dramatišką naratyvą ir įsiterpdamos viešojoje žiniasklaidos erdvėje tarp esama ir būsima, yra ir nėra.