Erika Grigoravičienė
Fotografiškumas XX a. 7–8 dešimtmečio Lietuvos tapyboje
Amerikiečių dailėtyrininkė Rosalinda Krauss tekste „Pastabos indeksui“ (1977) fotografiškumo (fotografinės kondicijos) sąvoką taikė visiems pėdsakų, žymių arba ženklų-indeksų kategorijos meno kūriniams, pabrėždama vizualiam artefaktui lemtingą fizinį priežastinį ryšį su objektu ar šaltiniu, visais atvejais esą analogišką analoginei fotografijai – nuo daiktų sklidusios šviesos pėdsakui. Tapyboje ši fotografiškumo samprata atitiktų deiksės ženklus – tapymo gesto žymes paveikslo paviršiuje, geriausiai matomas abstraktaus ekspresionizmo, veiksmo tapyboje, kuri optiniu aspektu, deja, yra fotografijos priešingybė. Vis dėlto tapybos ir fotografijos santykių diskursas kaip paragonas, medijų ginčas egzistuoja nuo seno, ir fotografija čia laimi – XIX a. fotografija stengėsi būti tapybiška, o XXI a. tapyba dažnai vadinama postfotografine. Tapybos fotografiškumas turėtų būti suprantamas ne fizinės tiesos prasme, nes čia jis veikiau tariamas – tai fotografijos imitacija ar interpretacija, tam tikra vaizdo sandara, (tikroviškumo) pobūdis, fotografija kaip vaizdavimo objektas ar tema. Įvairūs fotografiškumo bruožai – kadruotė, lemiamas momentas, specifinis fokusavimo šaltinis, vaizdų montažas, fotorealizmas, fotografinio vaizdo intarpai ir citatos, aparatų galia kaip paveikslo tema – ypač būdingi kai kurių XX a. 7–8 dešimtmečio Lietuvos tapytojų kūriniams. Ši tendencija sietina ir su pastangomis atnaujinti tapybos raišką ar „publicistiniu patosu“ (kaip sakyta anuomet), ir su politinę reikšmę įgyjančia tapybos medijos savikritika.
1983–1989 m. studijavo dailės istoriją Dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). 1995–1996 m. stažavosi Vienos universitete. 2001 m. kovo 15 d. VDA apgynė menotyros daktaro disertaciją „Antropologinės XX a. 7–10 dešimtmečio Lietuvos dailės dimensijos“. 1989–1994 m. dirbo Šiuolaikinio meno centre (ŠMC, iki 1992 m. – Dailės parodų direkcijoje), 1992–1995 m. redagavo kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ dailės skiltį. 2002 m. buvo Lietuvos nacionalinės ekspozicijos Frankfurto knygų mugėje kuratorė-koordinatorė, VšĮ „Dalyvavimo Frankfurto knygų mugėje organizacinis komitetas” leidybos projektų vadovė. 2002–2007 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje, nuo 2013 m. skaito dailės istorijos ir vizualumo studijų kursus Vilniaus universitete. Nuo 2004 m. dirba Lietuvos kultūros tyrimų institute (iki 2010 m. – Filosofijos, kultūros ir meno institutas). Nuo 1995 m. Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcijos narė.
