Gretė Ona Tvarkūnaitė
Regione nubibus

XX amžiuje Lietuva turėjo daug veidų: buvo nepriklausomos valstybės laikotarpis, nacių ir sovietų okupacijos periodai, kai kurios šiuolaikinės Lietuvos dalys taip pat priklausė Lenkijai. Paskelbus nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, naujos pradžios ir laisvės euforiją Lietuvoje netrukus pakeitė ekonominio ir ideologinio perėjimo sunkumai. Jausmas, kad esi periferijoje, nežinomybė, žvalgymasis į Vakarus bei nesugebėjimas reflektuoti to, kas dedasi aplinkui. Tokios sąvokos, kaip valstybė, demokratija, tapatybė, kultūra ir t. t. buvo iš naujo apibrėžiamos, o žmonių galvos, skrandžiai ir drabužių spintos užpildomos mažai žinomais ar nežinomais dalykais. Pasitelkiant fotografiją, vaizdo įrašus, garso įrašus, archyvinę medžiagą ir rašytinį pasakojimą bei žmonių patirtis, sapnus ir juos supančius simbolius, projektas „Regione nubibus" veda per ryškiausius komunizmo politinio virsmo į neoliberalų kapitalizmą paliktus įspaudus, užmegzdamas dialogą apie žmogaus būtį epochų sandūroje, pasikeitimo kompleksiškumą. Šalčininkų rajono vadinamoji Stalino pypkė ir satelitinis Visagino miestas  įkūnija visuomeninius pokyčius ir yrančias bendruomenes, migracijos ir valstybių sienų problemas, technologinės pažangos pažadą ir trapumą, dalelių skilimus ir sąjungas, asmeninės ir socialinės atminties transgresiją. Kitaip tariant, transformaciją kaip tokią ir su tuo susijusius vidinius procesus. Globaliai tai skerspjūvis ir metafora visai post-sovietinių valstybių bloko transformacijai, nepatogiai demokratizacijai, kuri yra apkrauta neapdorota praeitimi. Lokalia prasme tai vaizdinis tiltas tarp marginalizuotų bendruomenių ir likusios Lietuvos patirties bei refleksija, leidžianti suvokti, kodėl šiandien dar neišsipildė anuometinės viltys ir kaip toli vis dėlto nuėjome.