Vilniaus Bernardinų bažnyčios galerijoje, Maironio g. 10, rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma paroda „Vilniaus panoramos“.

Virgilijus Usinavičius-Augulis parodoje pristato analoginės fotografijos kūrinius, kurių visuma atskleidžia įvairiais rakursais autoriaus pamatytą Vilniaus „panoramą“ – individualų ir subjektyvų sostinės meninį vaizdinį.

Paties autoriaus žodžiais tariant, šie darbai gimsta „fotografuojant sau, jaučiant malonumą ir nesistengiant kam nors įtikti, nesijaudinant – pavyks ar ne“. Taip sukurti atvaizdai suteikia žiūrovui minties laisvę ir estetinį malonumą, išlaisvina nuo kasdienio vaizdų vartojimo greito ritmo ir pragmatiškų tikslų. Kaip tik tai iš begalinio šiandienos vaizdų srauto ir išskiria meninę fotografiją, kuri, pasak V. Usinavičiaus-Augulio, „gali pasakoti, sukelti prisiminimus, žadinti jausmus“.

Savo kūrybiniams sumanymams įgyvendinti autorius pasirinko panoraminę, plačiai vaizdą aprėpiančią fotokamerą. Ji praplečia erdvės pojūtį, leidžia sukurti originalias, kitokias, nei įprastiniame nuotraukų formate, kompozicijas. Tai suteikia fotografui galimybę ne tiesiog tiksliai atvaizduoti tikrovę, bet perteikti asmeninį santykį su miestu. Autorinę viziją padeda įkūnyti ir paties fotografo raudonoje laboratorijos šviesoje sukurti analoginiai atspaudai – jie perteikia vaizdą būtent taip, kaip jį įsivaizduoja autorius. Toks nuotraukų pateikimas grąžina galimybę fotografiją patirti kaip vienetinį meno kūrinį.

Asmeninis žvilgsnis į miestą, jį neįprastai pamatyti leidžianti fototechnika ir meistriški fotografijų atspaudai išgrynina meninės fotografijos savybes, kurios formavosi ir keitėsi nuo pat XIX a. vidurio iki XX a. antrosios pusės: nuo vaizdingumo, tapybiškumo iki „grynumo“, kurio nesudrumsčia jokios manipuliacijos pradiniu, juostoje užfiksuotu kadru.

Tematiniu požiūriu, V. Usinavičiaus-Augulio darbai taip pat labiau siejasi su fotografijos istorija nei šiandieninėmis tendencijomis. Autorių domina ne šiuolaikinei fotografijai būdingas žaidimas kultūriniais vaizdiniais bei nuorodomis, bet gyvenimo tikrovė ir esminiai būties klausimai. Socialiniai, kultūriniai šiandienos gyvenimo ir praeities istorijos ženklai, skirtingi žmonių tipažai susitinka ar prasilenkia fotografo užfiksuotose gatvių panoramose. Viename atvaizde telpanti situacijų, charakterių, simbolinę prasmę turinčių objektų įvairovė sukuria karnavališką, kartais – kone siurrealistinį vaizdinį, kuris leidžia naujai pamatyti ir pajusti kasdienį Vilniaus gyvenimą. Simbolinę prasmę V. Usinavičiaus-Augulio fotografijose įgyja ir pats miestas: paskendę migloje Vilniaus tiltai, regis, jungia šį ir dvasinį pasaulį.

Tokie Usinavičiaus-Augulio darbai gali sužadinti patirtų būsenų atpažinimo pojūtį ir suteikti joms prasmę – tai, ko neretai tikimės iš meno kūrinio vis greitesniame šiandienos gyvenimo ritme.

Fotografijos kritikas ir teoretikas, fotografas dr. Tomas Pabedinskas