Vilniaus rotušėje birželio 5–29 d. bus eksponuojama Stanislovo Žvirgždo paroda FOTOGRAFIJOS. Parodos atidarymas – birželio 5 d. 18 val.

 

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Stanislovas Žvirgždas fotografijos meno bendruomenei yra pažįstamas kaip subtilaus ir mąslaus lietuviško peizažo meistras. Personalinėje S. Žvirgždo parodoje lankytojai kviečiami prisiminti ar naujai atrasti autoriaus visą gyvenimą kantriai stebėtus bei kurtus fotografinius gamtos paveikslus. „Kaip žanras peizažas išskirtinis tuo, kad jame nėra nei istorijos, nei pasakojimo, todėl čia svarbiausia yra įspūdis, emocija, kurią žiūrovui sužadina pats vaizdas. Tai daugiau intuityvus jausmas, kuris priverčia stabtelėti ir grožėtis prieš akis atsiveriančiu kraštovaizdžiu“, – teigia fotografas, fotografijos istorikas ir vertėjas S. Žvirgždas.

 

Žvelgdami į autoriaus fotografijas matome kitokią Lietuvą nei pro automobilio langą. Tik akylai įsižiūrėję suprantame, kad atvaizde nėra civilizacijos ženklų. Autorius su ilgesiu žvelgia į pirminius gamtovaizdžius, braunasi į metaforišką tankmę, atradęs savo tempą ir temą. Stebint kintantį žmogaus santykį su gamta ir savo prigimtimi, šie peizažai sugrąžina matymą ir jausmą, kad esmė gali glūdėti ir ten, kur, atrodo, nėra nieko dramatiško. Viskas lyg apčiuopiama, konkretu, o kartais net pernelyg tikra.

 

Skaitmeninės technikos laikais ir pati fotografija vis dažniau kelia klausimą, kas yra realu, o kas – fantazijos ar manipuliacijos. Tikrovės ribos trinamos fotografijoje naudojant šiuolaikines technologijas. Tad antroje parodos dalyje eksponuojamuose darbuose apžvelgiama S. Žvirgždo klasikinių fotografijos priemonių interpretacija. Pristatomoje nedidelėje fotomontažų serijoje „Civilizacijos metamorfozės“ atsispindi XX a. laiko nuotaika, grėsmės nuojauta bei dramatiškumas. Pats autorius yra minėjęs, kad kuriant šiuos darbus įtakos turėjo ne tik laikmečio aplinkybės, bet ir matyta Ekvadoro dailininko Oswaldo Guayasamíno darbų paroda Vilniuje.

 

Stebint autoriaus kūrybą išryškėja ir tai, kad S. Žvirgždui būdingas fotografinių sekų metodas. Būdingiausias pavyzdys – triptikas „In memoriam: medžiui“, sukurtas tarp 1980 ir 1989 metų. Matome, kaip autorius nuosekliai stebi šviesos ir aplinkos kismą. Stebina fotografo kantrybė ir pastabumas: daugiau nei keturis dešimtmečius vaikščiojęs Vilnios krantais ir Vilniaus senamiesčiu, jis vis dar geba atrasti netikėtų žiūros kampų ir nuotaikų.

 

Stanislovas Žvirgždas (g. 1941) – vienas geriausių Lietuvos fotografijos žinovų, puikus peizažo fotografijos meistras. Ryškų pėdsaką palieka ir jo kaip fotografijos istoriko veikla. S. Žvirgždas yra daugelio fotografinių leidinių sudarytojas, knygų vertėjas, straipsnių ir jų rinkinių apie Lietuvos fotografijos istoriją autorius ir bendraautoris.

 

Paroda parengta iš Lietuvos fotomenininkų sąjungos fonde ir Lietuvos nacionalinio muziejaus kolekcijose saugomų darbų.