Prieš 30 metų pradėjau fotografuoti Vilnių. Jis matė mano pirmuosius žingsnius į profesionalios fotografijos pasaulį, o aš stebėjau miestą, kuris augo, keitėsi ir kasdien rašė naują savo istoriją.

Seniausios spalvotos juostelės, kurias iki šiol saugau savo archyve, įamžino 1998-ųjų Vilnių – jo gatves, žmones, įvykius ir nuotaikas.

Lietuvai 1998-ieji buvo permainų metai. Jie atnešė svarbių valstybės įvykių, sunkių išgyvenimų, o sykiu – didelio kūrybinio džiaugsmo.

Tais metais, padėjęs ranką ant Konstitucijos, Valdas Adamkus davė Lietuvos Respublikos Prezidento priesaiką ir pažadėjo siekti trijų pagrindinių tikslų: laisvo žmogaus, atviros visuomenės ir stiprios valstybės.

Būtent tais metais Vytautas Landsbergis pasakė kalbą iš ką tik muziejaus statusą įgijusių Signatarų namų balkono, ir tai tapo gražia Vasario 16-osios tradicija.

Šalia svarbių valstybės įvykių buvo ir tragedijų, sukrėtusių visą Lietuvą. To meto amžininkai tikrai prisimins kunigo Ričardo Mikutavičiaus skaudžią istoriją...

Šiose fotografijose užfiksuotas Vilnius šiandien jau tapo istorija: dar gyvas sovietmečio palikimas – Žaliasis tiltas su anuomet jį puošusiomis skulptūromis, taksofonai, senieji troleibusai, „Žiguliai“ ir „Moskvičiai“, tualetinio popieriaus prekyba po atviru dangumi, šiukšles surenkantys automobiliai, apgriuvę miesto kiemai ir pastatai, pilkos kasdienybės vaizdai - anuomet atrodė visiškai įprasta...

Tačiau Vilnius gyveno! Gimė legendinė Užupio Respublika, į miestą vis gausiau plūdo turistai, o lietuviškos muzikos scena išgyveno tikrą pakilimą – stadionuose ir parkuose skambėjo Andriaus Mamontovo, „Skamp“, „Biplan“, „Mango“, „Junior“, „Naktinių personų“ ir kitų atlikėjų dainos. Tai buvo laikas, kai kasetės ir kompaktiniai diskai lydėjo kone kiekvienus namus, o muzika tapo vis labiau laisvėjančios Lietuvos garso takeliu ir ypatingu tų laikų prisiminimu. Tas dainas dainuojame iki šiol.

Svarbiausia šiose nuotraukose – ne pastatai ar automobiliai. Jose gyvena žmonės. Jų veiduose dar juntamas permainų laikas, tačiau kartu – šypsenos, smalsumas ir laisvė, kuri dar buvo jauna, bet jau tvirtai apsigyvenusi visų mūsų širdyse.

Šios fotografijos – tai ne tik miesto portretas. Tai laiko kapsulė, leidžianti sugrįžti į tuometę Lietuvą.

Taigi, kviečiu pažvelgti į vintažinį Vilnių – miestą, kuriame dar buvo daug vakar dienos, bet žmonių akyse jau švietė šiandienos miestas – Europos ir laisvės perlas. Alsuojantis, kaip visada, kultūra, muzika ir kūryba. Laisve.

                                                                   Greta Skaraitienė

Paroda „Vintažinis Vilnius” eksponuojama verslo centre K29 (Konstitucijos pr. 29, Vilnius) iki rugsėjo 30 d.