Balandžio 25 d. 13 val. archyvų komplekso naujajame pastate (O. Milašiaus g. 25, Vilnius) vyks vieša paskaita „Fotografas Antanas Patamsis: nuo gimtųjų Balelių iki Floridos“. Paskaitą skaitys Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėja, Fotografijos rinkinio kuratorė, tarpukario Lietuvos fotografijos tyrinėtoja dr. Zita Pikelytė.

Antanas Patamsis – vienas žymiausių XX a. 4 dešimtmečio Panevėžio fotografų, užfiksavęs kone daugiausia to meto miesto vaizdų, panoramų, sukūręs įdomių reportažų iš mieste vykusių renginių, įamžinęs Ketvirtojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko karių kasdienybę. Paskaitoje supažindinama su jo biografija, intriguojančia šeimos istorija nuo XX a. pradžios iki fotografo mirties 1996 m., pristatomos Antano Patamsio fotografijos, dabar saugomos įvairiose valstybinėse atminties institucijose ir privačiose kolekcijose.

A. Patamsis gimė 1908 m. vasario 4 d. žemdirbių šeimoje Balelių kaime Taujėnų valsčiuje Ukmergės apskrityje. Kai sūnui buvo vos dveji, Antano tėvai Juozapas ir Pranciška Patamsiai išvyko uždarbiauti į Jungtines Amerikos Valstijas. Užsidirbę pinigų jie jau su dviem vaikais – Antanu ir JAV gimusia dukrele Anna – 1914 m. grįžo į Lietuvą, pirmiausia į gimtuosius Balelius, vėliau apsigyveno Troškūnuose. Ten Antanas su jaunesniu broliu Juozu įkūrė pirmąją fotografijos ateljė.

Tarnaudamas kariuomenėje A. Patamsis buvo pulko fotografas, fiksavo akimirkas iš karių gyvenimo. Ateljė Panevėžyje jis įsteigė 1931 metais, tačiau jį labiau domino fotožurnalisto darbas – jo nuotraukos buvo spausdinamos prieškario Lietuvos laikraščiuose ir žurnaluose.

1944 m. A. Patamsis pasitraukė į Vakarus. Su pirmuoju karo pabėgėlių laivu 1948 m. rudenį iš Vokietijos jis išplaukė į Niujorką, kur jau gyveno dar prieš karą į gimtinę grįžusi sesuo Anna. Jungtinėse Amerikos Valstijose A. Patamsis fotografavo tik mėgėjiškai, vertėsi statybų verslu – statydavo namus, juos įrengdavo, o vėliau nuomodavo ar parduodavo. Pirmąjį namą jis pasistatė 1956 m. Dir Parko kaimelyje, Long Ailando saloje, Niujorko priemiestyje, vėliau apsigyveno Floridoje – iš pradžių Keip Koralo kurorte, galiausiai įsikūrė Fort Majerso mieste.

Gyvendamas JAV A. Patamsis įsitraukė į Amerikos lietuvių bendruomenės veiklą (iš pradžių priklausė Greit Neko apylinkei), dainavo chore, kartu su bendraminčiais rengė lietuviškas šventes ir minėjimus, bendradarbiavo spaudoje, daug metų buvo Lietuvos laisvės forumo iždininkas.

A. Patamsis palaikė ryšius su okupuotoje Lietuvoje likusia šeima, stengėsi padėti jiems siųsdamas siuntinius, taip pat rėmė pranciškonų vienuoliją, lietuvišką spaudą. Tačiau aplankyti laisvos Lietuvos jam nebuvo lemta – 1996 m. Floridoje jis pateko į automobilio avariją ir patyręs sunkius sužalojimus neišgyveno. Tų pačių metų liepą urna su A. Patamsio pelenais parvežta į Lietuvą. Palaidotas jis  Panevėžio kapinėse.

A. Patamsio fotografijos – vertingas palikimas, įsiliejantis į tarpukario Lietuvos fotografijos istoriją, tačiau Panevėžio miestui jos tiesiog neįkainojamos.  A. Patamsio fotografijos atskleidžia, kaip miestas atrodė prieš aštuonias, devynias dešimtis metų, parodo urbanizacijos pokyčius, išryškina senųjų pastatų ir naujosios architektūros grožį, jų tarpusavio dermę, sąveiką su žaliosiomis miesto erdvėmis. Jo nuotraukos pasakoja ir apie mieste vykusį kultūrinį bei visuomeninį gyvenimą, nukeldamos į bendruomenių susibūrimus, šventines iškilmes, reprezentacinius miesto renginius. Išskirtinės serijos nuotraukų, kuriose įamžinta Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos viešnagė Panevėžyje 1932 m. bei Amatų mokyklos mokiniai praktinio darbo vietose – prie metalo apdirbimo staklių, remontuojantys motociklą, jaunieji elektrikai, staliai, dailidės bei jų pagaminti tilto ar pastato modeliai. Dauguma šių nuotraukų saugomos Lietuvos centriniame valstybės archyve. Įdomūs reportažai iš Vytauto Didžiojo metų minėjimo saugomi Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus fonduose, iš Eucharistinio vyrų kongreso, vykusio Panevėžyje 1937 m., – Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Ypač vertingas vaizdinis pasakojimas apie A. Patamsio kelionę į JAV – nuo pat karo pabėgėlių išvykimo iš Viurcburgo perkeltųjų asmenų stovyklos, iškilmingų palydėtuvių Brėmerhafeno uoste iki susitikimo su sesers šeima Niujorke. Šios nuotraukos saugomos fotografo vaikaičio Artūro Patamsio asmeniniame archyve.

2023 m. minint Antano Patamsio 115-ąsias gimimo metines Panevėžio kraštotyros muziejus išleido Zitos Pikelytės knygą „Fotografas Antanas Patamsis. Panevėžys“, kurioje pristatomas fotografo gyvenimo kelias, publikuojamos jo fotografijos.