Dusetų dailės galerija – Kultūros centras (Vytauto g. 54, Dusetos)

Atidarymas 2026-03-28, 15 val.

Paroda veiks iki 2026-04-30

Fotokoliažų paroda „Dichotomija 2“ – tai vizualinis pasakojimas apie moters kūną, jo formų poetiškumą, vidinius virpesius ir būsenų daugiasluoksniškumą. Ši ekspozicija – antroji ciklo dalis, tęsianti pradėtą kūrybinį dialogą tarp dviejų skirtingų, tačiau vienas kitą papildančių fotografijos raiškos krypčių: subtilių aktų ir konceptualių foto koliažų. Bendras parodos pavadinimas „Dichotomija“ atskleidžia kūrybos ašį – dviejų pasaulių susidūrimą ir jų darnų sambūvį, o kartu ir moters prigimties paradoksų, trapumo bei jėgos, realybės ir fantazijos tyrinėjimą.

Ekspoziciją sudaro apie 30 kūrinių, kuriuose kūnas virsta emocijų, jausmų ir metaforų kalba.

Pakanka vos kelių papildomų elementų – lengvai krintančio audinio, augalo ar minimalistinio daikto akcento. Šios detalės tampa ne dekoratyvia puošmena, o pasakojimo dalimi. Jos padeda kūnui įsiskleisti laike ir erdvėje, suteikia jam konteksto, kartais – trapumo, kitur – sakralumo. Tokiuose darbuose moteris vaizduojama ne tiesiog kaip figūra, bet kaip nuotaika, būsena, šviesos ir šešėlio muzika.

Fotografiniai koliažai, kuriuose moters kūnas susilieja su fak­tūromis, gamtos fragmentais, augalų linijomis, architektūros ritmais. Čia tyrinėjamas ne tik kūno plastiškumas, bet ir jo dialogas su mus supančiu pasauliu. Skirtingos faktūros – medis, akmuo, stiklai, žievė, žiedai, smėlis, konstrukcijų linijos – tampa ne fonu, o nauju kūno tęsinio pavidalu. Kūnas integruojamas į aplinką taip, tarsi būtų iš jos išaugęs, gimęs, tarsi jo forma būtų sena kaip pati gamta, bet kartu ir moderni kaip urbanistinė erdvė.

Koliažuose ryškėja simboliniai sluoksniai: moters prigimtis tampa metafora laiko, erdvės ir vidinio pasaulio tėkmėms. Kiekvienas kūrinys turi savą emocinį lauką, kurį dar labiau sustiprina parodos darbų pavadinimai – „Embrionas“, „Laiko sergėtojai“, „Gėlių fėja“, „Freilina“, „Įkalinta rūke“, „Gracija tarp gėlių“, „Judėjimas spirale“, „Voratinklis“, „Dangiška vizija“, „Laiko ir erdvės sandūra“, „Regėjimai“, „Pilnaties šauksmas“. Šie pavadinimai atskleidžia koliažų charakterį – jie tarsi užuominos į kitokią, neretai mistinę ar sapnišką tikrovę. Kūnai čia tampa vizijomis, būsenomis, vibracijomis. Jie gali būti „įkalinti rūke“, plaukti per laiką, jungtis su architektūros struktūromis, suktis spiralėje ar klaidžioti tarp gėlių šviesos.

„Dichotomija 2“ nagrinėja ribų trapumą: tarp realaus ir vaizduotės, tarp kūno ir erdvės, tarp žmogaus ir gamtos. Parodos kūriniai tarytum kviečia žiūrovą pamatyti moterį ne tik kaip fizinį objektą, bet kaip visumą – emocijų, patirčių, archetipų ir energijų sankirtą. Moteris čia – ir gležna, ir stipri, ir žemiška, ir dangiška. Ji išsilieja į formą ir ją peržengia.

Alvydas Šalkauskas

Gimiau 1958 m. Molėtų miestelyje. 1985 m. baigiau Šiaulių K. Preikšo pedagoginio instituto Dailės fakultetą (dabar – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija). Po baigimo likau jame dirbti. Iš pradžių Piešimo katedroje, vėliau Pedagogikos fakultete Dailės didaktikos katedroje. Čia ir prasidėjo mano kūrybos kelias. Iš pradžių su grafikos darbais, ekslibrisais. Vėliau kūrybos kelias pasuka į odos plastikos žanrą. Šis etapas tęsėsi apie dešimtmetį. Tuomet parodose jau dalyvavau ne su grafikos darbais, o su meniniais odos dirbiniais. Surengtos dvi autorinės parodos. Nuo 2004 metų pradėjau dirbti Šiaulių dailės mokykloje. Vedžiau fotografijos ir skulptūros pamokas. Dailės mokykloje dirbau 18 metų.

Šiuo metu gyvenu netoli Trakų, vaizdingos gamtos apsuptyje. Nuo 2006 metų parodose pristatau savo foto kūrybą. Dalyvauju grupinėse parodose, pleneruose. Rengiu autorines parodas. Foto darbai buvo eksponuojami ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje. Surengta ne viena paroda virtualioje erdvėje (Lietuva, Graikija, Indija). Fotografijos spausdintos žurnaluose ir leidiniuose: „Anima mundi academia Art magazine“ ir „Goddessarts Magazine“; „Transcendental Encounter“ Don Armando S. Reschini Museum, „Šiauliai: Kūrėjai. Ketvirtas išmatavimas“ ir „Kelmės krašto Kultūros paveldas dailininkų kūryboje“.

Nuo 2013 metų esu Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, turintis LR meno kūrėjo statusą. O nuo 2022 metų – ir Šiaurės Lietuvos fotomenininkų asociacijos narys.