Sauliaus Kirvelos paroda „Šviesa tyloje: fotografija po vandeniu“
2005.04.06 - 2005.04.20
Prospekto galerija (Gedimino pr. 43)

 "Šiandien vanduo Lietuvos ežeruose yra... laipsnių šilumos..." - pavargusiu balsu sako radijo diktorė, ir niekam neįstringa jos žodžiai. Koks skirtumas - vanduo dabar 12 ar 13 lapsnių... Kad visą dieną bus apsiniaukę ir tik retkarčiais švystelės saulė - tuos žodžius įsimena daugelis. Tačiau kad kažkam  rūpėtų visa tai iš karto - ir vanduo, ir saulė...


"Vanduo ežeruos dabar pats pats!" - džiūgaudamas į visa tai atsako Saulius Kirvela, ir nepažįstantys jo, nematę jo darbų, gali pamanyti, kad taip tik juokaujama. Tačiau mums šie žodžiai paprasti ir įprasti.
  Ežero gelmė, jos baugokas pasaulis, šaltam vandeny suvirtę skenduoliai medžiai ir pačiam paviršiuje ribuliuojančios bangelės... o jeigu dar persmeigtos to pro debesis švystelėjusio spindulio - visa tai yra didžioji Sauliaus kūrybinė virtuvė. Kelias į ją buvo ilgas, kietais akmenimis grįstas, tuo labiau, kad viską teko atrasti, išmokti pačiam. Ko Lietuvoje paklausi apie 20 metrų gylyje esančią šviesą, apie vandens optiką skirtingais metų laikais?

 Kažkada pašėlusiai viliojo Šventoji - vaikystės upė, kurioje iš po akmenų rankom traukti gružliai, iš po krantų - vėgėliukai ir vėžiai. Su stikline kauke pasroviui buvo galima nuplaukti keletą kilometrų ir lyg ekrane stebėti prošal pralekiantį povandeninį pasaulį. Tiesa, ne nufilmuotą, o tikrą, kurį gali paliesti ranka. Tada kilo noras fotografuoti, tačiau kad kažkada bus sugrįžta būtent prie tokių slėpiningų pasaulių, Saulius tikrai negalvojo. O gal galvojo...

 Pradžia - kaip ir visiems: sėkmės, o daugiau nesėkmės, ieškojimai, atradimai. Fotografijos mokslai ir (šių dienų akimis žiūrint) gana dėkingas darbas Valstybiniame gamtos apsaugos komitete fotografu.  Tarp visų kitų lentynose dulkėjusių kamerų buvo surastas boksas "Zenitui", kuris "prakaitavo", grasindamas prisipildyti pilnas. Daugybė panėrimų, šimtai fotojuostų. O, jeigu tai nebūtų buvę ORWOCHROM, gebėjusi perduoti kai kurias spalvas, tik ne atspalvius! Po vandeniu ji buvo stebuklinga, nes visos pastangos duodavo beveik tą patį rezultatą...

 Nepasitenkinimas Saulių stūmė pirmyn - jis sukonstravo (dirbta bene porą metų!) boksą "Pentaconui" ir pradžioje su juo sėkmingai darbavosi. Povandeninio pasaulio  vaizdai, žuvys, kurių akyse žaidžia blykstės "saulė", vėžiai. Kerplėšos ir žmonės. Ir viskas - po vandeniu.

 Prieš 20 metų Saulius su ištikimiausiais draugais leidosi prie Barenco jūros, kurios gelmė šalta, bet neprilygstama spalvomis. Šaltos ir gyvos, tikros šio pasaulio spalvos vilioja iki šiol. Žinia, jos daug sunkiau pasiekiamos, nei slypinčios šiltųjų jūrų vandenyse.

 Būtent šie vandenys, kupini kitų koloritų, linijų, pagaliau - kito gyvojo pasaulio Sauliaus nuotraukose atsirado nuo 1985 metų. Tada didelį džiaugsmą kėlė šiandien tokios banalios jūrų žvaigždės, ežiai, pro urvo angą žmogiškomis akimis spoksantis aštuonkojis. Šiandien jau ne taip stebina rykliai, jūrų vėžliai ir bet kuri pasaulio platuma. Nors...

 Atsistojęs prieš šiandien pateikiamas Sauliaus nuotraukas galiu pajausti kažkokią  nueito kelio atkarpą - nuo gimtojo kaimo, Šventosios dugno žiūrėjimų iki paskutinės lankytos gelmės. Tačiau kas būtų ta atkarpa, jeigu jai nesurastume tęsinio. Gal - Didžiąjame barjeriniame, gal Kinų jūroje. O gal - net Lietuvos ežeruose. Ne kontrastui paminiu mūsų ežerus: jie dar švyti savo nekaltybe, nes juos regėjo taip mažai po vandeniu panėrusių fotografų.

 Tokių ežerų - nesuskaičiuoti. Vieni jų įdomesni, kiti - visai paprasti ir nepatrauklūs. Tačiau Saulius turi keletą "savo" ežerų, iš kurių lyg iš lobyno semia tai, kas nenualina nei ežero, nei lobyno... Neklauskite - jis nepasakys jų vardo. Ir aš taip daryčiau - juk stebuklas, atrastas po vandeniu, matomas ne visiems. Jis turi išlikti toks, koks buvęs. Antraip visą gyvenimą tektų kentėti graužatį dėl negeros išdavystės...
 Ar gali vienoje parodoje parodyti viską? Ir taip, ir - ne. Tik į šiuos darbus dar ir dar kartą žiūrintis Saulius mato juose viską. Mes regime kažkokią menką to jo matyto pasaulio dalį. Nuostabaus povandeninio pasaulio trupinį.
 
Selemonas Paltanavičius,
Rašytojas, fotografas, gamtininkas

 
Kitos parodos