Valentinas Pečininas. Stačiatikių tikėjimo portretas
2017.02.28 - 2017.03.25
"Prospekto galerija" (Gedimino pr. 43)


2017 m. vasario 28 d. (antradienį) 17.00 val. „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma Valentino Pečinino fotografijų paroda „Stačiatikių tikėjimo portretas“. Parodos atidaryme dalyvaus autorius Valentinas Pečininas.

Tūkstančio varstų kelias prasideda nuo vieno žingsnio. Fotomenininkas Valentinas Pečininas šį žingsnį žengė 2006-ųjų lapkritį nekūrenamoje Lebeniškių kaimo šventovėje. Tai davė pradžią daugybei fotosesijų Lietuvos ortodoksų šventovėse. Dešimties metų įkvėptos kūrybos ir kruopštaus darbo rezultatas – tūkstančiai nuotraukų. 28 iš jų pristatomos jūsų dėmesiui pagrindinėje sostinės fotografijos galerijoje.


Parodos planą įkvėpė šventovės sandara. Centre – Karališkieji Altoriaus vartai. Juose mes matome Ortodoksų Bažnyčios Lietuvoje galvą – Vilniaus ir Lietuvos metropolitą Inocentą. Jo rankose smilkstantis smilkytuvas – iš žemės dangun kylančių maldų simbolis. Jo dešinėje – diakonas su Evangelija. Kairėje – maldinga Velykų kryžiaus procesija, tarsi mira nešinų moterų, einančių prie Prisikėlusio Kristaus kapo, įvaizdis. Antrojoje salėje – altoriaus slėpiniai, o trečioji, nespalvotoji, kupina metaforų, pasemtų iš mūsų širdžių gelmių.


Valentinas Pečininas įsitikinęs, kad fotoaparato objektyvas – tai pasaulio pažinimo instrumentas. Jis tyrinėja kas netrivialu, veda kiaurai per uždarus altoriaus vartus į slėpiningą Ortodoksijos pasaulį. Paprastiems maldininkams netenka regėti, kas vyksta už jų. Autorius fokusuoja mūsų dėmesį į nepastebimus, greitai praeinančius dalykus. Fotonuotrauka sustabdo sprūstančią nuo žvilgsnio akimirką, apreiškia nemãtoma, parodo ortodoksų pamaldų ir kultūros paprastumą bei didybę ir mažame bažnytkaimyje, ir mieste.


Nuotraukose: šventovės, sakramentai, šventės, žmonės, emocijos. Turinys drauge ir statiškas, ir dinamiškas. Jis duoda impulsą apmąstymams. Autorius įamžino gyvus skirtingo amžiaus ir kilmės tikinčiųjų paveikslus, jų ieškojimus ir likimus. Čia ir tyras vaiko žvilgsnis, ir maldingas vienuolių susikaupimas, ir kunigų brolija, gyvųjų ir mirusiųjų kartos. Dėl atspindėtos amžinybės atošvaitos visi veidai – tarsi ikonos. Raukšlių linijomis srovena ne tik gyvenimiška patirtis, bet ir vidinė tikėjimo šviesa. Ta prasme ši paroda apreiškia žiūrovui metafizinę žemės ir dangaus vienybę.


Per amžius religija įkvėpdavo menininkus didiems meno kūriniams. Nūnai sukurta milijonai nuotraukų dvasinėmis temomis. Tad kuo dabartinė paroda unikali? Šios fotonuotraukos verčia mąstyti, kontempliuoti, ieškoti, tobulėti, įsijausti, tapti geresnius, mylėti. Jos įtraukia žiūrovus į savo vidinę erdvę, daro juos užfiksuotų vaizdų dalyviais. Kūrinių herojai ima gyventi savo gyvenimą. Jei tai įvyksta, vadinasi pavyko ištrūkti iš priežastinių ryšių pasaulio ir prisiliesti prie to, kas amžina. Paliksime žiūrovų teismui spręsti, kaip tai pavyko Valentinui Pečininui jo „Stačiatikių tikėjimo portrete“.

Kunigas Aleksej Smirnov


Apie autorių:

Gimė 1959 05 08 Panevėžyje. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1999, meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. Nuo 2004 Lietuvos spaudos fotografų klubo narys, nuo 2008 Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. 1980 baigė Lietuvos Valstybinį kūno kultūros institutą, Pedagoginį fakultetą. 1980–1998 tarnavo Lietuvos VRM ir policijos sistemoje. Dabar sporto treneris.
Surengė per 30 individualių parodų Lietuvoje bei užsienyje bei dalyvavo daugiau nei 45 grupinėse parodose.
Svarbiausi darbai: Esmės laikinumas (1999 – 2007), Nostalgija siaurukui (1999 – 2004), Baletas (2000 – 2006), Gyvybės harmonija (2001 – 2002), Alsuojanti Afrika (2002 – 2007), Teatro užkulisiai (2004 – 2005), Šventasis kelias (2005), Stačiatikių tikėjimo portretas (2006 – 2016), Florencijos dviračiai (2010), Saukų šeimos portretas (2011), Trolių sielos ir sapnai (2013 – 2015).

Valentinas Pečininas yra keturis kartus “Auksinio kadro” laureatas konkurse Lietuvos spaudos fotografija (2005, 2007, 2012, 2014). 2007 metais išleido albumą “Prasiveržimas”. 
 
Kitos parodos