Fotografijų paroda (NE)PRIIMTINA (XX amžiaus 5-asis – 8-asis dešimtmečiai)
2013.05.22 - 2013.06.21
"Prospekto galerija" (Gedimino pr. 43)


 Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje prasidėjo antrasis sovietizavimo etapas. Jis palietė visas vaizduojamojo meno sritis ir, be abejo, fotografiją. Įsigalėjo socialistinis realizmas, skatinęs vaizduoti darbo, švenčių, didžiųjų statybų, kolūkinio gyvenimo, tai yra pagrindines socializmo, o vėliau ir komunizmo kūrimo temas. Oficiozinės fotografijos keliavo iš parodos į parodą, pelnė apdovanojimus, buvo rodomos kaip pavyzdys jaunajai kartai, kaip geros fotografijos etalonas spausdinamos periodinėje spaudoje. Laikraščių ar žurnalų fotokorespondentai privalėjo laikytis socialistinio realizmo kanonų, vykdyti redaktorių užsakymus.


      Tačiau Lietuvos fotografai kūrė ir kitokio pobūdžio fotografijas, kurios buvo nepriimtinos tuometinei valdžiai. Pasitelkę bresoniškąjį „lemiamo momento“ metodą, fotografai nevengė gyvenimo druskos, socialinių temų, nelakuotų, nesurežisuotų siužetų. Suprantama, tokios fotografijos netiko tuometinėms respublikinėms proginėms parodoms, nes religinės, atvirai socialinės ir kt. opios  temos nebuvo skatinamos.
Riba tarp priimtinos ir nepriimtinos fotografijos anuomet tarsi nebuvo akivaizdžiai nubrėžta, tačiau fotografai visada ją jautė ir rinkosi vieną ar kitą pusę. 
      Štai Antano Sutkaus du to paties laikmečio pionieriai – „Aklas pionierius“ (Kaunas, 1962) ir „Pionierius“ (Ignalina, 1964). Pirmasis parodytas tik atgavus Lietuvai nepriklausomybę, o antrasis anuomet buvo eksponuotas daugybėje parodų, ne kartą apdovanotas ir Lietuvoje, ir užsienyje. Tad kur tojį riba – priimtina ar nepriimtina, šiandien paliekame pamąstyti žiūrovui. 

 Lietuvos fotomenininkų sąjunga

 
Kitos parodos