Vilma Samulionytė. Kosha
2012.09.05 - 2012.09.22
"Prospekto galerija" (Gedimino pr. 43)



Šiais laikais turbūt nebeverta diskutuoti dėl legendinės V.Šekspyro frazės “Visas pasaulis yra scena”. Kasdienių vaidmenų ir ritualų svarbą bei egzistavimą pabrėžia daugelis soacialinių mokslų. Įvaizdžių kūrimas tampa kone svarbiausia reklaminės ir pramogų industrijos dalimi. Ir nors pripažįstamas tų kasdienių ritualų ir vaidmenų būtinumas neretai jie tampa ir kritikos objektu.  Kita vertus vakarietiškoje kultūroje mes daugiau ar mažiau galime koreguoti savo socialinį statusą ir pasirinkti prioritetus.   

Rytų kultūrose yra atsiduodama nusistovėjusioms religijos ir tradicijos normoms. Pasirinkimo teisė nors ir deklaruojama, bet retai kada kertiniai kanonai yra laužomi. Pagal lytį yra nuspresta tavo tolimesnė gyvenimo eiga ir funkciniai vaidmenys.

Saudo Arabijoje kosha (iš arabų kalbos išvertus yra fonas) vadinama scena ir nuotakos sostas, kuriame ji sėdi savo vestuvių dieną, iš kurio ją ateina pasiimti vyras, jame sėdinčią sveikina visos abiejų pusių giminaitės (vyrai ir moterys vestuves švenčia atskirai). Tai svarbiausia, labiausiai matoma ir dekoruojama vieta vestuvėse ar sužadėtuvėse.

Lietuvoje yra 59 civilinės metrikacijos skyriai. Tai vieta kur pora tampa oficialiai susituokę. Tarybiniais laikais tai buvo vienintelė vieta kur pora galėjo gauti santuokos liudijimą. Tokios dirbtinai sukonstruotos erdvės staiga turėjo atstoti ir įteisinančią įstaigą, ir tavo “gyvenimo šventės” vietą, ką seniau atliko bažnyčia. Stebint besikartojančius interjerus skirtingose vietose negali atsikratyti kažkokio sakralaus dirbtinumo įstaigos įvaizdžio.

 Duotinė situacijos salyga – žmonių nebuvimas yra privalumas, nes galima susikoncentruoti į vienalypę kompozicijos ir pasikartojimo dermę. Realių moterų buvimas tenkintų kažkokį vojeristinį smalsumą, bet taip pat viską sukonkretintų iki absoliučios imrovizacijos nebuvimo. Kartotinumas ir statiškumas kompozicijoje leidžia akiai judėti detalėmis, duodančias aiškias užuominas į visuomenės ritualus, kontekstus, vertybes, kultūrą, skonį.

-----

Vilma Samulionytė baigė fotografijos studijas Prahos meno akademijoje, fotografijos katedroje (FAMU).  Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė nuo 2002 m., meno kūrėjo statusas suteiktas 2005 m. Studijų metais aktyviai dalyvavo parodinėje veikloje ir yra gavusi Lietuvos bei Čekijos kultūros ministerijų stipendijas. Yra surengusi savo bei dalyvavusi grupinėse parodose Lietuvoje, Turkijoje, Čekijoje, JAV, Šveicarijoje, Danijoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje. Po studijų Prahoje porą metų keliavo ir dirbo fotografe Saudo Arabijoje. Taip pat yra dirbusi kino fotografe bei dalyvauja edukacinėje veikloje Lietuvoje.  Dabartiniu metu dirba Lietuvos fotomenininkų sąjungoje, vysto naujus projektus Lietuvoje ir tęsia pradėtus iš Saudo Arabijos.








 
Kitos parodos