RAIMUNDAS URBONAS. Fotografijų paroda
2011.06.23 - 2011.07.09
"Prospekto galerija" (Gedimino pr. 43)

Raimundas Urbonas (1963 –1999) vienas originaliausių 9–10 dešimtmečio Klaipėdos fotografų.  Parodose ėmė dalyvauti nuo 1985 m., 1987 m. pelnė pirmuosius apdovanojimus tarptautinėse parodose, 1988 m. priimamas į Lietuvos fotomenininkų sąjungos narius.  Didesnio dėmesio jo kūryba susilaukė tik per pastaruosius kelerius metus: Klaipėdoje 2009 m. surengiama paroda bei išleidžiamas katalogas „36 kadrai. Raimundas Urbonas“, tais pačiais metais pasirodė Klaipėdos menininkų  grupės „Doooris“, kurios vienas narių ir buvo Urbonas,  albumas, 2010 m. Nacionalinėje dailės galerijoje parodoje „Nuobodulys“ eksponuojami ir Raimundo darbai.


R. Urbonas nebuvo įgijęs specialaus meninio išsilavinimo, kaip ir daugelis pradėjo nuo reportažo, tik vėliau kadrus ėmė rinktis atidžiau, ieškojo savo objekto, formato. Laikui bėgant fotografijos grynėjo, jis susikoncentravo į daiktus ir peizažą, fotografuodamas nenaudojo techninių gudrybių ar įmantrių rakursų. Savo pasaulėžiūra buvo artimas A. Balčyčiui, G. Trimakui, A. Budvyčiui. R. Urbono objektas – pati jo aplinka: hipiai, buitiniai natiurmortai, miesteliai, Gliukų teatras, portretai, vėliau – Prūsija. Fotografas beveik nekūrė serijų. Kiekviena nuotrauka  –  atskiras pasakojimas. Darbai kaip prisiminimų bloknotas, pastabos dienoraštyje. Ciklai dažniausiai nebūdavo sąmoningai pradėti ar sąmoningai užbaigti (išskyrus „Rytprūsių“ ciklą).



R. Urbonas skvarbiai žiūrėjo į gyvenimą ir giliai jį suvokė. Jis nefotografavo fasadų – fotografavo užkulisius. Nes juose mažiau vaidybos, viskas natūraliau. Nors gal ir ne taip gražu. Bet tikra. Sava virtuvė, savas miegamasis. Viešbučio kambarys su savu žmogumi. Atrodo, kad jis nemedžiodavo kadrų, o ilgai sėdėdavo, žiūrėdavo į vieną tašką, „užhipnotizuodavo“ tą erdvę ir tada nuspausdavo fotoaparato užraktą. „Fotografuodamas niekad nieko nejudinu ir nerikiuoju. Visas veiksmas – pamatyti, pastebėti, tiesiog surasti. Bet nejudinti!”, – sakydavo jis draugams.



R. Urbonas geriausiai yra žinomas dėl savo natiurmortų, nors autorius yra prisipažinęs, kad jam pačiam brangiausia yra „Rytprūsių“ ciklas. Fotografas jautė prielankumą tai vietai, tad lengvai atrado tinkamiausius rakursus jai atskleisti. Būtent kurdamas šį ciklą ėmė mąstyti nuosekliai, kryptingai. Prūsija tapo pastovaus įkvėpimo vieta. Raimundas Urbonas skrupulingai „dokumentavo“ dar tebeišlikusius miestelius, 1992 m. Klaipėdos dailės parodų rūmuose surengė parodą „Prūsija 1991-1992“.  1992 m. pasirašė kontraktą Su vokiečių leidykla dėl 150 puslapių albumo „Prarastas pasaulis“ („Verlorene Welten“), kuriame atsispindėtų vokiečių kultūros liekanos Rytų Prūsijoje. Leidinyje turėjo dominuoti architektūra ir vietovaizdžiai,  žadėta panaudoti 200 juodai baltų fotografijų. Deja, pasikeitus leidyklos vadovui projektas taip ir liko neįgyvendintas.
Fotografas tragiškai žuvo 1999 m. gruodį per audrą Klaipėdoje.



Parodoje eksponuojami darbai yra iš Raimundo Urbono šeimos archyvo.

 
Kitos parodos