Lea Golda Holterman. TOROS BERNIUKAI
2011.05.11 - 2011.05.28
"Prospekto galerija" (Gedimino pr. 43)

 

Lea Golda Holterman (g. 1976 m., Izraelis) baigė fotografijos magistro studijas Bezalel meno ir dizaino akademijoje Jeruzalėje.  Jos kūryba jau buvo pristatyta tokiuose žurnaluose kaip kad „Eyemazing“, „Drome Magazine“, 2009 m. nominuota Hasselblad apdovanojimams (10 geriausių fotografų), autorės darbų yra Tel Avivo muziejaus, sero Eltono Johno fotografijos kolekcijose.
Lea Golda Holterman renkasi periferines temas, sugeba sėkmingai įsilieti į visuomenės atskalūnų privačias erdves. Fotografė išgarsėjo serija “Exile” (liet. „Tremtis“) apie Jeruzalės pakraščiuose dirbančias prostitutes. Didžiausią tarptautinį pripažinimą atnešė fotografijų serija „Ortodoksų erosas“, už kurią 2009 m. Arlio (Prancūzija) festivalyje Lea Golda Holterman išrinkta įdomiausio portfolio autore, o jau 2010 m. šiame festivalyje surengta jos personalinė paroda tuo pačiu pavadinimu.


 

Parodoje „Toros berniukai“ pristatomos fotografijos iš serijų „Ortodoksų erosas“, „Apsiplovimas“ ir „Viduje“. Parodoje pasakojama apie vyriškąjį Haredi, ultra-ortodoksinio žydų jaunimo identitetą. Autorė iš naujo apibrėžia jo įvaizdį nagrinėdama ortodoksų filosofijos santykį su religija, istorija bei menu, su nusistovėjusia tvarka bei erosu. Atskleisdama skirtingus jaunuolių gyvenimo momentus, Lea Golda Holterman parodo platų spektrą itin intymių situacijų, tokiu būdu praverdama langą į žydų ortodoksų pasaulį. Autorė jautriai ir labai profesionaliai fiksuoja žydų aprangą, ritualus, kurie ortodoksų berniukus per gyvenimą lydi nuo pat gimimo. Žydų dvasinės praktikos estetika yra atskleidžiama per kūno išraišką. Pagal judaizmo senąjį tikėjimą, kūnas yra sielos šventykla. Kūnui ir santykiui su juo tenka svarbi socialinė potekstė. Šventumas ir seksualumas čia tarsi susilieja ir papildo vienas kitą.

Šios fotografijos yra mano  ortodoksinės visuomenės auklėjimo ir vėlesnio perėjimo į pasaulietinę visuomenę suvokimo bei būtinybės rekonstruoti ortodoksų žydų įvaizdį supratimo rezultatas. Šių darbų atsiradimą inspiravo Michaelio Foucault panoptinė  idėja.“ (Lea Golda Holtrman)

Fotografijos komponuotos pagal dokumentinės fotografijos principus, kartu laikantis estetinių pastatyminės (mados ar portreto) fotografijos taisyklių. Toks požiūris susieja kūną kaip vizualinį tekstą, perkelia stebėtojo mintis į naują asociatyvią kultūrinę ir emocinę erdvę. Stilistiškai  L. G. Holterman kūryba artima XVI ̶ XVII a. olandų, flamandų tapybai, pastebima ir nuorodų į meno istoriją.
Vaizdų konstrukcija paremta Rolando Bartheso teorija apie simbolio ir simbolizuojamojo pakeitimą tam, kad būtų sukurtas vaizdas kaip mitas. Atsisakant Vakarų kultūrinėje kolektyvinėje sąmonėje giliai įsišaknijusių vizualinių ir filosofinių elementų pakeitimo į įprastines formas, suteikiama galimybė palaidoti senuosius mitus ir sukurti naujus, šiandien aktualius, mitus apie šiuolaikinius žydų vyrus, tokiu būdu atskleidžiant visos bendruomenės identitetą.

Parodoje taip pat  bus rodoma Lea Golda Holterman videoprojekcija, kurioje autorė kalbina savo fotomodelius religinėmis, filosofinėmis temomis, taipogi apie santykį su savo kūnu.

 
Kitos parodos