Aurimas Strumila. Šanchajaus rapsodija
2010.12.08 - 2010.12.18
Vilniaus fotografijos galerija (Stiklių g. 4)

Kiekviename mieste yra specifinis gyvenamasis rajonas tik su jam būdingu kvapu, tik su jo gyventojais, kiemais ,trumpomis ir kreivomis gatvėmis, šiukšlėmis, valkataujančiais šunimis, ne visuomet blaiviais, bet pakankamai draugiškais piliečiais. Klaipėdoje– Rybportas, Panevėžyje– Bulgarija. Vilniuje– Šanchajus, esantis pačiame miesto centre. Čia ir  šimtmetį stovintys namai iš Sibiro kedro rąstų, medinė architektūra, išdrožinėtos langinės, keletas akmenimis grįstų gatvių atkarpų, pavasarį – vienas kitą keičiantys  ir tiesiog vibruojantys  lyg  „VERSACE“ baltųjų akacijų, šiukšlių konteinerių, alyvų ,dulkėtų gatvelių (neišklotų eurotrinkelėmis) kvapai. Visa tai sudėjus, gaunasi neaiškios sudėties mišinys, kuris neprilygsta nei heksogenui, nei LSD, nei kokainui. Niekam. Jis pats (Šanchajus) save sprogdina, naikina iš vidaus, o ekskavatoriai, kranai ir kita statybinė technika jį šluoja nuo žemės paviršiaus, trina į dulkes, ant kurių auga beviltiški, bet užtat eurostandartą atitinkantys stikliniai monstreliai.


Juose dirba žmogeliai– vadybininkėliai  juodais kostiumėliais, menedžmeikeriai baltais marškinėliais ir „šlipsiukais“, į darbą važinėja gražiomis mašinytėmis. Iš daugiaaukščių ofisų langų kaip ant delno matosi Šanchajus– sudegintas, nušluotas, kai kur dar neuždubasintas, ko gero jau buvęs Vilniaus rajonas. Na ką čia dar nušluoti ar padeginti? Va, va ten žiemos metu iš tos medinės trobos  kamino dar rūksta beržinių malkų dūmas– gal ten? Ogi ne. Viskas paskirstyta, perpirkta, perparduota, tuoj tuoj– ir didžiulė kokios nors bankrutavusios  statybinės firmos gelžbetoninė plyta be trenksmo visa tai užplos taip, kad net jokios dulkės nepakils. Tyliai, tyliai. Pist– ir turėsime nikeliuotus šaligatvius, bambukų ir baobabų alėjas, juodą kubo formos skersai sudėtais langais valdišką architektūrinį šedevrą, dar pastatys keletą originalių skulptūrų ar instaliacijų po 200.0000Lt,o  gal ir EU– ir visiškas vamzdiec. Taškas. Everybody, kaip gražu, nes nusipelnėme gyventi everybodyškiau.

Aurimas Strumila

 
Kitos parodos