Julius Pileckas. Fotoidentitetas.
2010.09.16 - 2010.10.04
Vilniaus fotografijos galerija (Stiklių g. 4)



Kuratorius Arturas Valiauga

Apie mane ir holografiją

Kelias į holografiją prasidėjo labai senai, dar vaikystėje, kai kartu su tėčiu, naktimis sėdėdavom vonioje prie bakelių ir didintuvų. Klausant tėčio pasakojimų apie tai kaip jo senelis, mano prosenelis, būdamas kaimo fotografu, pats darydavo foto plokšteles ir maišydavo chemija. Vėliau pirmasis fotoaparatas - plastmasinė "smena", įvairus savarankiški bandymai. Vėlgi su tėčio finansine ir moraline pagalba Gariūnuose pirktas "zenitas". Studijų metais laiko fotografijai nelieka, reikia mokytis elektronikos. Besimokant prasideda darbas UAB "Geola", vėliau UAB "Geola Digital". Ir čia prasideda pažintis su holografija, pradžioje klasikine analogine, vėliau skaitmenine. Vyksta įrenginiu skaitmeninėms hologramoms  fiksuoti kūrimas, daugybė skaičiavimų, galvosūkių, bandymų. Truputi geriau susipažinus su hologramų fizikiniais ir cheminiais procesais, po truputi grįžta vaikystės potraukis analoginei fotografijai, bei didžiulė meilė seniems fotoaparatams. Po truputį gimsta mintis įamžinti juos hologramose....


Apie hologramos spausdinimo procesą

Naudojamas hologramos užrašymo būdas labai panašus į nuotraukų spausdinimą, tik vietoje negatyvų naudojami skystųjų kristalų ekranai, vietoje didintuvo lempos – lazeris – trys skirtingų spalvų, 800 mikronų diametro lazerio spinduliukai, trumpučiais impulsais, tarsi šviesos adatos, taškas po taško, piešia holografinį vaizdą ant sidabro halido fotografinės emulsijos. 30 taškų per sekundę, maždaug 10 kvadratinių centimetrų per minutę. Tam, kad apšvietus kryptinga šviesa, įvairūs realūs objektai, tarsi maži stebuklai, atgimtų menamoje erdvėje...

Apie hologramos fotografavimą

Vaizdų (informacijos) reikalingų hologramai atspausdinti fotografavimas yra ilgas ir nelengvas darbas, reikalaujantis nemažai laiko ir kruopštumo. Norint gauti kokybišką hologramą reikia 300 – 600 nuotraukų, besiskiriančių viena nuo kitos tik kelių laipsnių ar tik laipsnio dalių kampais. Nors didžioji dalis atsakomybes už tikslumą, patikima elektronikai, tačiau yra begalės kitų sunkumų. Šiuo atveju, netinka daugelis fotografijoje naudojamų triukų, gudrybių ar technikų. Jei fotografijoje yra svarbus kadras, o kas yra už kadro ribų - nesimato, tai fotografuojant vaizdus hologramai, būtinas precizinis apšvietimas, nes skirtingais kampais kamerai žvelgiant į objektą, trukdanti šviesa tikrai pateks į kadrą. Jei fotografai mokomi žvelgti į pasaulį pro kvadratinį rėmelį, tai čia reikia galvoti labai plačiai. Kamerai žvelgiant iš dešinės pusės, turi numatyti, kaip vaizdas atrodys, kai ji žvelgs iš kairės. Tai truputį labiau primena filmavimą. Taip, žmonių hologramas tenka filmuoti. Tačiau čia reikalinga ir plati ryškumo zona, fotografuojama ar filmuojama maksimaliai uždara diafragma, tam reikia daug šviesos. Tenka rinktis, ar didinti matricos jautrumą, ar ilginti eksponavimo trukmę. Norint gauti geros kokybės vaizdą, kai objektas nejuda, dažniausiai ilginama trukmė. Tada tenka laukti apie valandą, kol nepavargstantys mikrokontroleriai kadras po kadro atliks savo darbą. Tada keliaujam prie kompiuterio, kopijuojam keletą gigabaitų informacijos ir tikimės, kad nepadarėm kokios nors klaidelės, nes, priešingu atveju, teks laukti dar valandėlę kitą…

Julius Pileckas
Gimė 1980 06 19 Vilniuje. 1998- 2004 Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas. elektronikos inžinerijos bakalauras. Pagrindinės veiklos kryptys: elektronika, procesų automatizavimas, skaitmeninė holografija. 1 straipsnio ir 3 patentų bendraautorius.

Fotografijos atradimas keisdamas pasaulį nuėjo ilgą technologijos klystkelį, kad šiandien atgimtų kaip tikrovės algoritmas. Pasaulis, tapęs galinga vizualinės tikrovės matrica, pavertė žmogų ją aptarnaujančia programa. Fotografijas kuriantis menininkas ilgainiui susigyvena su kamera, kuri tampa neatsiejamu proto ir akies tęsiniu, o ilgainiui ir jo tapatybe.
Skaitmeninė holografinio vaizdo technologija keičia dvimatį fotografinį vaizdą į daugiamatį, atkurtą laiko atkarpoje. Hologramoje atsiradęs judesys ir laikas sukuria stebėtojo ir stebimojo akistatos iliuziją.

Arturas Valiauga


Organizatorius www.kulturosmeniu.lt

 
Kitos parodos