„9 Lietuvos fotografai“
2009.11.25 - 2009.12.25
"Prospekto galerija" (Gedimino pr. 43)

Nuo ano įsimintino įvykio – 9 Lietuvos fotografų 1969 metų parodos Maskvoje – prabėgo 40 metų. Tiek metų praėjo ir nuo Lietuvos fotografijos draugijos įkūrimo. Tiems įvykiams paminėti ir skirta ši paroda. Surinkti tie patys 9 autoriai, tik kai kurie jų darbai jau iš kito laiko.


1969 „ 9 fotografov Litvy“
Pirmoji lietuvių meninės fotografijos paroda Maskvoje


1969 m. birželio 9 dieną Maskvoje, Centriniuose žurnalistų namuose, buvo atidaryta devynių Lietuvos fotomenininkų – Mariaus Baranausko, Vitalijaus Butyrino, Algimanto Kunčiaus, Vito Luckaus, Aleksandro Macijausko, Antano Miežansko, Romualdo Rakausko, Liudviko Ruiko ir Antano Sutkaus – kūrinių paroda, kurią suorganizavo Lietuvos fotografijos meno draugijos steigimo iniciatyvinė grupė ir Kauno fotoklubas, talkininkaujant LTSR žurnalistų sąjungos Maskvos skyriui. Į pirmosios lietuvių fotografijos parodos Maskvoje atidarymą buvo atvykę daug žymių mūsų šalies fotožurnalistų, fotografijos istorikų ir kritikų, daug svečių.

 

Atidarydamas parodą, TSRS žurnalistų sąjungos valdybos sekretorius G. Marčiukas pastebėjo, jog tai reikšmingas kultūrinio gyvenimo įvykis: Lietuvos fotografai į Maskvą atvežė daug idėjiniais-meniniais sprendimais įdomių kūrinių, atspindinčių Tarybų Lietuvos gyvenimą. Atidaryme kalbėjusi žurnalo „Sovetskoje foto“ vyriausioji redaktorė M. Bugajeva pažymėjo mūsų fotografijos meistrų meninį brandumą, ieškojimus, meilę paprastam žmogui, palinkėjo jiems naujų kūrybinių pergalių.

Tą patį vakarą surengtas parodos aptarimas. Kiek anksčiau įvyko susitikimas su žurnalo „Sovetskoje foto“ kolektyvu. Ir susitikimo metu, ir diskusijose buvo liečiami aktualūs meninės fotografijos klausimai, analizuojami atskiri parodos dalyvių darbai.

Be abejonės, toks kūrybiškas mūsų fotografijos aptarimas, pirmą kartą surengtas už respublikos ribų, davė daug naudos.

Tiesa, parodoje eksponuoti devynių autorių kūriniai atspindi tik dalį ieškojimų, būdingų šiuolaikiniam Lietuvos fotografijos menui. Tačiau ir tai parodo esmines tendencijas. „Sovetskoje foto“ redakcijos atstovas K. Višneveckis teigė, kad, nepaisant individualybių ir stilių įvairovės, visa mūsų fotografija siekia kondensuotu, apibendrintu vaizdu išreikšti idėją. Žurnalo „Ogoniok“ fotokorespondentas
L. Šerstenikovas irgi pažymėjo lietuvių fotomenininkų žvilgsnio gilumą ir skonio subtilumą. N. Rachmanovas, žurnalo „Žurnalist“ fotokorespondentas, pabrėžė, kad parodos kūriniuose slypi daug minčių, skatinančių susimąstyti, ir tik tada jau galima spręsti apie nuotraukos vertę. Tokią nuomonę palaikė daugelis diskusijos dalyvių. Žurnalo „Sovetskij Sojuz“ fotokorespondentas A. Garaninas sakė, jog ši ekspozicija esanti tikros dabartinės fotografijos paroda. Anot kalbėtojo, kai kas dar ir šiandien vienapusiškai vertina arba turinį, arba formą, o čia pateiktų nuotraukų ypatybė – kiekvienam užfiksuotam faktui, įvykiui surasta apibendrinanti prasmė. Šioje parodoje regimas Lietuvos žmogus, jos liaudis, regima įvairiapusiška žmogaus veikla. Ir svarbu, kad nepasitenkinama tik paviršutinišku reiškinio apžvelgimu, o gilinamasi į mintį, turinį.

Vienas žymiausių tarybinių fotomeistrų D. Baltermancas tvirtino, jog parodoje jis matąs platų temų ir problemų ratą, jam imponuojanti žmogaus jausmų atskleidimo įvairovė. Fotografijos istorikas ir kritikas S. Morozovas atkreipė dėmesį į jaunų autorių – A. Macijausko, V. Butyrino – ieškojimus.
Kita vertus, kalbėjusieji nurodė ir kai kuriuos povendeninius rifus, tūnančius mūsų fotografijos meno kelyje. L. Šerstenikovas kritikavo atskirus kūrinius už manieringumą, sudramatinimą, už dirbtinoką daugiareikšmiškumą. V. Tarasevičius pageidavo, kad šiuolaikinis žmogus būtų parodytas skirtingomis, įvairesnėmis ir problematiškesnėmis situacijomis, teigė, kad šia prasme bendroji parodos tendencija esanti kiek vienapusiška.

Nemaža ginčų būta dėl lietuvių fotografijos šiuolaikiškumo. Dauguma kalbėjusiųjų –      A. Garaninas, S. Morozovas ir kiti – tvirtino, jog didžioji dalis parodos eksponatų yra aukšto fotografijos lygio, nors savo stiliumi jie gana įvairūs. „Keliolika šios parodos darbų yra pasaulinio lygio kūriniai. Jie džiugina ir žmogiškomis temomis, ir idėjinio turinio pilietiškumu. Tai didelis lietuvių fotografijos nuopelnas“ – pabrėžė S. Morozovas.

Menotyros mokslų kandidatas kino ir fotografijos kritikas A. Vartanovas pažymėjo, jog dėl nuomonės apie visų parodos autorių kūrybinį vienodumą, panašumą esąs kaltas suvokimas, nes lietuvių fotografija reikalaujanti ypač įdėmaus žvilgsnio, įsigilinimo į tariamą stiliaus supanašėjimą.
Sprendžiant iš aptarimų ir pirmųjų lankytojų įspūdžių, devynių Tarybų Lietuvos fotografų paroda Maskvoje buvo sutikta su dideliu susidomėjimu. Jos populiarumui reikšmingai talkininkauja ir gražiai išleistas talpus katalogas
(dailininkas Alfonsas Augaitis).

1969, Skirmantas Valiulis


2009  „9 Lietuvos fotografai“

Nuo ano įsimintino įvykio – 9 Lietuvos fotografų 1969 metų parodos Maskvoje – prabėgo 40 metų. Tiek metų praėjo ir nuo Lietuvos fotografijos draugijos įkūrimo. Tiems įvykiams paminėti ir skirta ši paroda. Surinkti tie patys 9 autoriai, tik kai kurie jų darbai jau iš kito laiko. Atrenkant fotografijas iš Lietuvos fotomenininkų sąjungos fondų buvo ieškota sąsajų su eksponuotosiomis Maskvoje, kai kurios fotografijos net pakartotos, tačiau svarbiausia stengtasi pagauti anos parodos dvasią. Visi 9 autoriai nuėjo ilgą kūrybos kelią,  sukūrė ne vieną įsimintiną ciklą ar seriją, dalyvavo daugybėje fotografijos parodų Lietuvoje ir užsienyje, išspausdino savo darbų rinktines. Po Maskvos parodos kritikai vienu balsu prakalbo apie lietuvių fotografijos mokyklą, o pirmuosius 9 įvardijo kaip tos mokyklos kūrėjus.
Parodoje  eksponuojama ir 1969 m. parodos katalogo kompiuterinė kopija.

Fotografijos iš 1969 metų parodos

 
Kitos parodos