Jindržichas Štreitas (Čekija). Fotografijos
2009.02.05 - 2009.02.28
"Prospekto galerija" (Gedimino pr. 43)

 

Lietuvos fotomenininkų sąjunga, M. Romerio universitetas bei Lietuvos ir Čekijos draugija maloniai kviečia vasario 5 d. 16 val. į čekų fotografo Jindržicho Štreito parodos atidarymą Prospekto galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius).

Jindržichas Štreitas gimė 1946 m. rugsėjo 5 d. Moravijoje (Čekija), 1956 m. su šeima persikėlė į Jesenikų kalnų priekalnes, Techanov vietovę.1963 m. baigė gimnaziją Rymaržove, 1967 m. įgijo meninio auklėjimo specialybę Olomouco universiteto Pedagoginiame fakultete.


1971 m. vedė žmoną Agnes, turi dukrą vardu Monika. Baigęs universitetą pradėjo dirbti Rymaržovo devynmetėje mokykloje, sekančiais metais tapo mokyklos Sovince, o vėliau Jiržikovo mokyklos direktoriumi, daug dėmesio skyrė pedagoginei veiklai.

Nuo 1974 m.vadovavo Sovinco galerijai, o nuo 1998 m. ir Bruntalio meno galerijai. Nuo 1981 m. glaudžiai bendradarbiauja su Prahos, Brno, Bratislavos ir kitų kultūros centrų Čekijos Respublikoje bei užsienyje progresyviais menininkais. Pirmąjį postūmį susidomėti fotografija gavo  iš savo tėvo, o ir studijų metais prof. Janas Bukovjanas paragino atkreipti dėmesį į meninę fotografiją.

Štreitas dalyvavo fakulteto parodose, studijų pabaigoje surengė pirmąją asmeninę parodą  (1967).  Nuo  1972 m.   pradėjo nuosekliai domėtis kaimo gyvenimu, susikoncentravo ties portretu ir romų tematika. 1974-1977 m. baigdamas  Meninės fotografijos mokyklą pateikė fotografijų rinkinį, vaizduojantį teatro užkulisius.

1982 m. vienintelis iš fotografų dalyvavo uždraustoje neoficialių menininkų parodoje, kuri vyko teniso kortuose Prahoje. Jo fotografijomis susidomėjo slaptoji policija. Fotografas buvo apklaustas ir nuteistas dešimčiai mėnesių laisvės atėmimu. Pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius J. Štreitas buvo apkaltintas šalies ir jos atstovų menkinimu – taip buvo interpretuojamos parodai pateiktos fotografijos, kurių, po slaptųjų tarnybų atliktos fotografo archyvo kontrolės, niekas niekada daugiau nebematė. Bausmės sudėtine dalimi buvo dalies negatyvų, pozityvų ir fotoaparato, kaip nusikaltimo įrankių, konfiskavimas. Jindržichui Štreitui atliekant bausmę buvo uždrausta fotografuoti, jis buvo nuolatos sekamas. Šis atvejis yra unikalus fotografijos istorijoje.

Grįžus iš kalėjimo jam buvo uždrausta užsiimti pedagogine veikla, tad grįžęs į laisvę J. Štreitas vienerius metus dirbo bibliotekoje, po to dispečeriu tarybiniame ūkyje Ryržovište. Vėliau Štreitas dar intensyviau pasinėrė į visuomeninę veiklą, daug fotografavo. 1989 m. įvykus valstybiniam perversmui,  Štreito situacija ėmė keistis. 1991-1994 m. jis dirbo  apskrities savivaldybėje, vėliau Bruntalio  muziejuje. Nuo 1994 m. tapo nepriklausomu fotografu, Prahos Menų akademijos Kino ir televizijos fakulteto ir Opavos Silezijos universiteto Meninės fotografijos docentu.

Nuo 1991 m. vykdo dokumentinius projektus Prancūzijoje, Anglijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Japonijoje, Vengrijoje, Sibire, o taip pat ir Čekijos Respublikoje (Moterų kaimas, Brževnovo vienuolynas, Olomouco krašto žmonės, Mikulovo žmonės, Kelias į laisvę, Tržineco metalurgijos fabrikų žmonės). Aukštosiose mokyklose vadovauja studentų projektams, tokiems kaip Hlučinsko žmonės, Mūsų pasaulis, Zlinas ir jo žmonės.

Turi riterio titulą, yra sambūrio Q Brno, Olomouco menininkų, Laisvosios  fotografijos prie Prahos fotografijos namų ir Prahos meno tarybos narys.  

Autoriaus svetainė internete  
http://www.jindrichstreit.cz/
         

 
Kitos parodos