Romualdas Augūnas. Fotografijos
2008.12.03 - 2009.01.03
"Prospekto galerija" (Gedimino pr. 43)

Romualdas Augūnas, dar jaunystėje pamėgęs alpinizmą, nesibaigiančias keliones, aplankė daugelį pasaulio šalių. Ypač jį traukė egzotiškieji, iš vaikystės pasakų ar drąsiųjų keliautojų kelionių aprašymų pažįstami Rytų kraštai. Kiekvieną kartą sugrįžęs iš kelionės po pasaulį ar įkopęs į Tian Šanio, Pamyro ar Kaukazo viršukalnes jis rengdavo nuotraukų parodas, išleisdavo katalogus. Taip atsirado ciklai-parodos „Kalnai ir žmonės“, „Po Pietryčių Azijos šalis“, „Indijos motyvai“, „Draugystės akimirkos Konge“. Tačiau kad ir kur buvo, mažiausiai domėjosi egzotika ar kitais turistus viliojančiais dalykais – menininką imponavo žmonių veidai, nelengva jų buitis. Daug fotografavo ir Lietuvoje, tačiau apie R. Augūno lietuviškas kaimo žmonių, jų gyvenimo, aplinkos nuotraukas mes žinome bene mažiausiai.
Kad ir kur jis fotografuotų – svečiose šalyse, aukščiausių kalnų sniegynuose ar gimtajame kaime – niekada neišeina iš Lietuvos fotografijos erdvės, todėl atidžiau įsižiūrėję į jo darbus išvysime ir A. Sutkui būdingą portretų psichologiškumą, A. Macijausko groteską ir ironiją, A. Kunčiaus sekmadieninius kaimo žmonių tipus, V. Luckaus – kadro komponavimą bei įtampą ir dar daug kitų programinių mūsų fotografijos estetikos bruožų.





Įdomus ir pats žmogus – užfiksuotas įvairiausiais efektingais rakursais, įvairiose gyvenimo situacijose. Ilgą laiką sėkmingai sėmęs motyvus iš neišsenkančio kaimo gyvenimo šulinio, autorius sugeba atskleisti žmogaus sielos būvį, jo nuotaiką, o pirmojo įspūdžio efektas ir analitinis vaizdų apibendrinimas padeda sukurti įsimintinus, lietuvių fotografijos mokyklai ypač būdingus, žmonių gyvenimo vaizdus.

Parodoje žiūrovai išvys ir autoriui kiek nebūdingas nuotraukas – spalvotus peizažus. R. Augūnas jau ne vieną dešimtmetį žavisi spalvotosios fotografijos teikiamomis galimybėmis. Dar kopdamas į kalnus, jis spalvotoje juostoje fiksavo užburiančius vaizdus, didingus peizažus, kurie ir dabar žavi ne vieną žiūrovą.

Greta spalvingų kalnų gerai dera ir nemažiau spalvingi lietuviški peizažai. Mūsų krašto grožis nuo seno traukia fotografus, tad nenuostabu, kad ir R. Augūnas negalėjo atsispirti magiškai spalvų fejerijai, ramių vakaro akimirkų magijai, kerinčiam atspalvių žaismui. Jo peizažai – tai ramus, nepretenzingas pasakojimas apie vakaro žara nutviekstas marias, saulėlydžius, aukštybėse ramiai plaukiančius, beveik identiškus lietuviškais vardais pavadintoms tikrų kalnų viršūnėms, debesų kalnus, žalias pievas, vingiuojančius kaimo keliukus. Iš kiekvienos fotografijos trykšte trykšta tylus, net intymus džiaugsmas, susižavėjimas ir atsivėrimas. Erdvę autorius suvokia kaip daugiaplanę, nevienalytę, horizontaliomis ar vertikaliomis linijomis išraižytą dermę. Tolių neužtveria medžių guotai ar pavieniai medžiai, tik kartais pirmame plane dunkso viršūnių karpiniais pasišiaušusi miško juosta. R. Augūnas į gimtąjį kraštą žvalgosi nuo pakilesnių vietų, fiksuoja dramatišką, statišku žemės plotu paremtą dangų. Jis viską vaizduoja tolygiai, nei vienai erdvės daliai nesuteikia pirmenybės.

Kad ir ką fotografuotų R. Augūnas, jis visada lieka ištikimas lietuvių fotografijos mokyklos pagrindinėms nuostatoms: visur ir visada gerbti žmogų, mylėti ir grožėtis gimtąja žeme.

http://www.kulturpolis.lt./main.php/id/347/lang/1/nID/57
 
Kitos parodos