Fotografijų paroda „Moterys ir karas"
2005.12.14 - 2006.01.14
Prospekto galerija (Gedimino pr. 43)

Šios fotografijos – tai dalis parodos, skirtos temai „Moterys ir karas”, pirmą kartą atidarytos 2002m. lapkričio 25 d. Jordanijoje.

© CICR / Danziger Nick


Parodą atidarė Jos didenybė Jordanijos karalienė Rania Al Abdula. Paroda buvo atidaryta kartu su Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atlikta studija apie ginkluotų konfliktų poveikį moterims bei su ja susijusia kampanija „Moterys kare”, vykdoma arabų šalyse.

Fotografijose vaizduojamos viso pasaulio moterys, vienaip ar kitaip nukentėjusios karinių konfliktų metu, ar besistengiančios įveikti karo pasekmes savo gyvenimuose.

„Karas – nesvarbu, tarptautinis ar netarptautinis – sukelia dideles kančias su juo susidūrusiems žmonėms. Moterų, atsidūrusių konflikte padėtis taip pat yra nevienoda – nuo dalyvaujančių aktyviuose karo veiksmuose iki civilių gyventojų bei karo aukų. Moterų patirtis kare – įvairiapusė: tai išsiskyrimas su šeimos nariais ar jų netektis, namų praradimas, iškilusi seksualinės prievartos grėsmė, sužalojimai, nepriteklius, skurdas ar net žūtis. Karas priverčia moteris atsidurti joms neįprastuose vaidmenyse, reikalauja iš jų ypatingų pastangų ir įgūdžių tam, kad būtų galima įveikti sunkumus ir tęsti įprastinį gyvenimą. Taigi, yra labai svarbu, kad Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto deklaruojama apsauga asmenims, atsidūrusiems ginkluotame konflikte, būtų matoma praktiškai. Taip pat labai svarbu, kad Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto skleidžiamos tarptautinės humanitarinės teisės normos būtų išgirstos kuo platesnės auditorijos. Kiekvienas turi jausti atsakomybę, lengvinti dalią moterų, atsidūrusių ginkluotame konflikte.”

Ištrauka iš TRKK studijos „Moterys kare”

 

 







© ICRC / Danziger Nick

Fotografas – Nick'as Danziger'is

Nick'as Danziger'is gimė 1958 m. amerikiečio tėvo ir motinos anglės šeimoje. Mokyklą Nick'as baigė Šveicarijoje, vėliau studijavo Čelsio meno mokykloje, galiausiai jis tapo kviečiamas lektorius įvairiose menų mokyklose bei universitetuose, jo darbų asmeninės parodos buvo atidarytos Londone ir Niujorke. 1982 m. buvo apdovanotas Winstono Čerčilio atminimo premija už keliones senaisiais prekybiniais keliais. Kelionių metu gimė knyga „Danziger'io kelionės”– bestseleris, kuriame aprašomi nuotykiai keliaujant inkognito po Iraną, Afganistaną, Pakistaną ir Kiniją.

Nick'o Danziger'io sukurtas dokumentinis filmas „Karas, gyvenimai ir videoįrašai” (pasakojantis apie apleistų vaikų gyvenimą Marastun ligoninėje, skirtoje protinę negalią turintiems vaikams Kabule), tapo dalimi 1991 m. BBC transliuotos programos „Video dienoraščiai”. Šis filmas laimėjo Italijos prizą – pripažintas geriausiu iš 32 pasaulio šalių dokumentinių filmų.

1992 m. išleidžiama antroji knyga „Danziger'io nuotykiai: nuo Majamio iki Kabulo” – „stulbinantis nenuilstančio žmogaus dienoraštis (...)”. (FranK McLynne „Stebėtojas”)

Visame pasaulyje publikuojamos jo fotografijos sukuria pagrindą serijai „Kraštutinumų fotografijos”, kurias Lynne Truss žurnale the Times vadina „tiesiog nuostabiomis”, o Independent apibūdina kaip "išskirtines" bei "vertas dėmesio". N.Danziger'io antroji fotografijų serija "Užkariaujant širdis ir protus" buvo nominuota Griersono apdovanojimui. 1996 m. Nick'as Danziger'is Karališkosios televizijos draugijos  buvo nominuotas metų žurnalistu.

2004 m. jo nuotraukos buvo apdovanotos Pasaulio spaudos fotografijos apdovanojimu.

Nuo 1990 m. jis yra Contact press Images narys; šiuo metu gyvena Monake.

http://www.icrc.org/web/eng/siteeng0.nsf/iwpList138/
492A627AB72B3C6FC1256CE100553F1C

 
Kitos parodos