Valentino Juraičio fotografjių paroda „Gurbšilio žmonės“
2005.05.04 - 2005.05.22
Vilniaus fotografijos galerija (Stiklių g. 4)

V. Juraitį (g. 1955 m.) fotografijos žiūrovai geriausiai pažįsta iš jau žinomų autoriaus ciklų "Magnitkos metalurgai", "Nykstantis Skarulių kaimas", "Sąjūdžio kronika" ir kt., bet ir kaip specializuoto fotografijos žurnalo "Vyzdys" leidėją.


Autoriaus kūryboje neretai matome jo susidomėjimą bendruomenėmis, kurios dėl geografinių ar ekonominių aplinkybių gyvena gan uždarą gyvenimą. Matyt todėl paskutiniaisiais metais autorius pradėjo gilintis į Gurbšilio kaimo žmonių gyvenseną.

Gurbšilis - geografinė vietovė Vilkaviškio rajone, kur Gižų seniūniją juosia šiuo vardu pavadintas miškas. Kaip teigia pats autorius, "čia viskas taip pat kaip ir kitur, tik kažkas savito. Čia savi šviesuoliai, šventeivos, savi mergišiai, niekdirbiai ir vagišiai..."

Fotografas V.Juraitis nuolat bendraudamas su savo gimtinės žmonėms vis labiau įsitikina, kad  kaimo žmogaus charakterį ugdo žemės derlingumas. Ten kur smėlynai, auga tik skurdžios piktžolės, žmonės dešimtmečiais girtuokliauja, mėgsta pabendrauti. "Kaip besistengtum ant smėlio ūkininkauti, vis tiek "aukščiau bambos" neiššoksi, o kur juodžemis ten stengiamasi sukurti gerbūvį, stengiasi pakilti visais atžvilgiais" - pasakoja fotografas.

   
© V.Juraitis

Pasak fotografo tokiame kaime žmonės gyvena dar ikiindustrinį, etnografiškai prisodrintą gyvenimą, kur ryškus tautinis ir etninis identitetas.  V. Juraičio fotografijų herojai dar nespėję emigruoti arba emigracijai nereikalingi... Juozas, Salomėja, Gintas, Emilija ir kiti, tai ne folkneriški personažai ,,snoupsai", o vietiniai, laisvi dvasia. Nors ir jausdami materialius nepriteklius, išsaugoję savigarbos jausmą. Jie yra patenkinti, kad gyvena čia, savuose namuose, kvėpuoja tyru oru, vaikšto dar niekad nedažytomis medinėmis grindimis...

,,Gurbšiliečių portretai" - tai žvilgsnis iš arčiau į provincijos žmones, tarsi kelionė atgal į praeities Lietuvą.

 
Kitos parodos