2008 metų lapkričio 6 d. Klaipėdos parodų rūmuose ir „Baroti“ galerijoje atidaryta Algio Griškevičiaus fotografijų paroda „Apsireiškimai“. Parodoje eksponuojama per 40 paskutiniais metais sukurtų darbų. Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos.
Žiūrint į Algio Griškevičiaus fotografijas ir objektus, kyla daugiau klausimų, nei randi į juos atsakymų. Kur prasideda ir baigiasi riba tarp žmogaus ir daikto? Ar kartais jaučiame, kad esame traktuojami kaip daiktai? Kodėl kartais žmonės atrodo kaip daiktai? Kodėl fotografijose nuogi žmonės gamtoje atrodo nenatūraliai? Iš tiesų, jie atrodo tarsi svetimkūniai. Galbūt taip atrodo todėl, kad jie pateikti kaip daiktai arba kaliniai situacijos, kurią sukūrė menininkas? Bet kodėl tuomet fotografijos taip primena tikrą gyvenimą?
Imi galvoti apie autoriaus ketinimus. Ar jis nori pasišaipyti iš mūsų kasdienybės? O gal tai tik iliuzija, nes tikrasis jo ketinimas – atkreipti mūsų dėmesį į svarbiausius dalykus mūsų gyvenime. Mano nuomone, ir tai ir tai. Menininkas pastebi niuansus, tendencijas bei sociopsichologines kasdienybės problemas ir teatrališkai pabrėžia tai ironijos ir tragikomedijos kalba. Gali justi įtampą. Nors tarsi niekas neišduoda fotografuojamo asmens socialinio statuso, tačiau darbai turi stiprų socialinį ir kartais net politinį svorį. Autorius kvestionuoja mūsų visuomenę, globalizaciją ir objektyvu kritikuoja kasdienybės banalybę. Jis pabrėžia stereotipus ir pašiepia prietaringumą. Kitais žodžiais tariant, jis perkuria realybę.
Nereikėtų manyti, kad Algio Griškevičiaus darbai mažiau realūs už mūsų gyvenimą, nes greičiausiai būtumėm neteisūs.
