L.Šepka (1907-1985)  yra vienas įdomiausių dailininkų primityvistų ir vienas paskutiniųjų Lietuvos dievdirbių. Jo darbuose susipynę kaimo dievdirbių kūrybos normos su provincijos bažnytinio meno, dvarų dailės įtakomis, šiuolaikiniam žiūrovui itin patrauklus naivumas ir įspūdinga gryno, atviro, spontaniškai prasiveržusio talento jėga.

Paroda veiks iki 08 31

L. Šepka – garsiausias XX a. Lietuvos dievdirbys
Lionginas Šepka gimė 1907 m. rugsėjo 15 d. Šiaudynės kaime (Rokiškio raj.).
Drožinėti L. Šepka pradėjo 1950 m., mirus broliui Petrui, kurio namuose tuo laiku gyveno. Pradėjęs drožti broliui paminklą, peiliuko iš rankų jau nepaleido. Greitai išryškėjo ir originali šio menininko kūrybos kryptis.
Per 10 metų L. Šepka sukūrė tris paminklus broliui ir vieną tėvams. Dviejuose paminkluose, skirtuose broliui ir tėvams, sukurta visu ūgiu ant aukštesnio ar žemesnio pjedestalo stovinčios Marijos figūra.
Pats sudėtingiausias – didysis paminklas, pradėtas kurti 1955 metais. Tai savo sudėtinga struktūra, originaliomis plastinėmis formomis, iš daugybės įvairių komponentų susidedantis ir tuo stebinantis kūrinys. Centrinė jo ašis – kryžius – apipintas egzotiškų gėlių girliandomis, vainikais, spinduliais, nuogomis figūrėlėmis, jį supa stilizuoti žydinčių alyvų krūmai, eglės, pritupdytos išraiškingų paukščių figūrėlių, įvairios formos grandinės, kvadratinėse lentose įrėžti į ornamentus pereinantys tekstai, karūnuotos širdys. Viskas čia alsuoja gyvenimu.
Prieš 30 metų L. Šepka sukūrė apie 1 500 įvairaus dydžio darbų – vieni bareljefai telpa delne, kiti yra kelių metrų aukščio, ypač didelės erdvinės kompozicijos.
Rokiškio krašto muziejaus lankytojai turi galimybę susipažinti su visa L. Šepkos kūryba, pradedant nuo pirmojo jo darbo ir baigiant paskutiniuoju neužbaigtu jo drožiniu.
L. Šepka mirė 1985 m. lapkričio 4 d. Palaidotas gimtinėje, Lebedžių kapinėse.