Atgal
Alvydo Šalkausko fotografijų paroda Šiauliuose

2017 m. vasario 24 d. 18 val. Šiauliuose, „Laiptų galerijoje“ atidaroma Alvydo Šalkausko fotografijų paroda „Naturamix“. Alvydas Šalkauskas – šiaulietis menininkas, nuo 1986 m. pristatantis savo grafikos ir odos plastikos darbus, o nuo 2006 m. parodose dalyvauja su fotografijos darbais. Šio fotomenininko kūrybinis kelias – tai įvairiausi ieškojimai ir atradimai, tačiau kritikai jį laiko tradiciniu fotografu, palydinčiu ateinančias ir praeinančias madas, bet kartu kuriančiu šiuolaikiškai, dinamiškai, pozityviai, priimančiu visus šio laikmečio iššūkius. Paroda veiks iki kovo 15 d.


Estetikos ir erdvės sandūros

Taip galima pasakyti apie Alvydo Šalkausko foto parodą „Naturamix“. Visas šio fotomenininko kelias nusėtas įvairiausių ieškojimų ir atradimų. Pavyzdžiui, šioje parodoje fotografijų serija „Žaidimas šviesa“ ar atskiri foto kūriniai „Išplaukus iš debesų“, „Įsiskverbimas“, „Tarp dviejų tikėjimų“ ir kt. apie tai akivaizdžiai byloja. Kiekvieną fotografiją būtų galima pavadinti maža novele ar muzikiniu opusu - iš atskirų dalių sukomponuotu vienu vaizdu. Koncepcijos ir estetikos ieškantis žvilgsnis tikrai nepraslys pro šiuos kūrinius ir netgi ilgiau prie jų susilaikys. Fotomenininko kūriniai atsiduria tarp pasaulio realumo ir virtualumo, tarp praeito, esamo ir būsimo laiko.


Nežiūrint visų parodos autoriaus ieškojimų, visgi pavadinčiau jį tradiciniu fotomenininku, palydinčiu ateinančias ir praeinančias madas, kuriančiu šiuolaikiškai, dinamiškai, pozityviai, tai yra foto kūryboje nenubraukiant nei vieno taško nuo „i“ ir kartu neatstumiant visų šio laikmečio iššūkių. Įdomu, kad fotografuojant aktus, menininkui pavyksta drauge apnuoginti žmogaus kūną ir dvasią, nors viskas apgaubtuose šydu ar rūku kūriniuose tarsi turėtų būti atvirkščiai. Regi, kad kiekvieną užfiksuotą momentą fotomenininkas stengiasi pajusti dvasiškai. Tai ir gražus kadras, ir gilesnio potyrio vaizdas. Alvydo Šalkausko fotografija vertinga dvasiniu požiūriu, reikalaujanti supratimo, stebinanti, išsiskirianti šiandieninės atskirties pasaulyje. 


Kiekviena fotografijos paroda tarsi iškelia klausimą ar šiandien dar reikalinga fotografija. Į šį klausimą neseniai atsakė vienas prancūzų laikraštis, išleidęs numerį, kuriame vietoj iliustracijų buvo paliktos tuščios „spragos“. Taip norėta atkreipti dėmesį į fotografijų svarbą. Alvydas Šalkauskas fotografiją apgina savo kūrinių nuoseklumu, pradžia ir pabaiga ir kas svarbiausia – grožiu. Jauti, kiek tai reikalavo laiko ir darbo. Kiekviena jo fotografija kažkuo netikėta, daugiasluoksnė, iššaukta iš vidinės gilumos.


Grožis kviečia. Ką reiškia išgirsti gražią muziką? Ji jus apžavi. Norite prisėsti ir klausytis. Tą patį galima pasakyti apie gražų sodą ar gamtovaizdį. Ir apie meno kūrinį. Jūs norite tokiame sode būti, meno kūrinį regėti. Grožis guodžia. Jame yra kažkas giliai gydančio. Charles Baudelaire‘as rašė: „Radau Grožio – savojo Grožio – apibrėžimą. Tai kažkas aistringa ir liūdna, kažkas neapibrėžta, kas teikia erdvės vaizduotei. Jei norite, savo mintis pritaikysiu regimam objektui, pavyzdžiui, pačiam įdomiausiam visuomenės objektui – moteriai“. Pagalvojau, jog šie garsaus rašytojo žodžiai labai tinka apibūdinant Alvydo Šalkausko parodą.

Ričardas Jakutis,
„Laiptų galerijos“ renginių organizatorius




 
Kitos naujienos