Kvėpuok. Aš dūstu nuo rutinos. Kvėpuok. Ar matai dangų? Kvėpuok. Ar matai širdį? Ar matai akis? Kiekvienas atodūsis žino savo paskirtį. Todėl alsuok. Kiekvienas judesys žino savo tikslą. Todėl veik. Horizonte galime pamatyti daug krantų, bet pasirenkame tik vieną. Ar neklystame? Nesiblaškyk.

Kažkur nugirdau, kad žmogus tampa tuo, kuo save užaugina. Minties galia stipri. Svajok atsargiai. Mūsų tikslas – būti laimingiems. O kas yra laimė? Kiekvienas kuriame pasaulį tokį, kokiame norime gyventi. Ar darbe jaučiamės laimingi?

Neretai esame priversti mąstyti apie dalykus, kurie vyksta aplink mus. O jei suteiksime mintims kitą kryptį?.. Gyvenimo monotonija ilgainiui ima dusinti, tad žaidimų erdvė yra būtina kaip vanduo.
Kartą Smohalla, vienas Amerikos indėnas, sakė:
                                   Jums, baltiesiems žmonėms, rūpi tik darbas.

Mes gyvename pasaulyje, kuriame nebelieka laiko. Ar tokiame pasaulyje tebėra vietos svajonėms? O sapnams? Kartais žmogus paskęsta darboholizmo liūne ir pamiršta save. Nelikus laiko mintims, tampame mašinomis, nuolat besiblaškančiomis tarp darbo ir namų. Tik žmogus, turintis laiko sapnams, įgyja išminties. Ar turime laiko sapnuoti?..

Daugelis gyvename aktyviai, todėl ir gyvenimo tempas palaipsniui spartėjai, o socialinė gerovė daugumai tampa pagrindiniu tikslu. Iš dalies tai lemia naujosios technologijos bei konkurencija.

Šia paroda klausiu, ar įmanoma gyventi vien darbu ir ar galima pabėgti nuo savų svajonių, kurios ir formuoja pačią asmenybę? Žaidimas – tai svajonių erdvė, kurią kuriame tam, kad pasijustume laimingi.

Dovilė Mikalauskaitė

2008 04 18–2008 04 25, Verslo lyderių klubas (BLC)
K. Donelaičio g. 62,
Atidarymas 4/5 a.  2008 m. balandžio 18 d., 16.00 val.