Atgal
V. Daraškevičiaus fotografijų paroda "Tarp vandenų ir smėlynų"

Kviečiame Jus į Vytauto Daraškevičiaus fotografijų parodos „Tarp vandenynų ir smėlynų“, skirtos Kuršių nerijos įrašymui įUNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 15-mečiui, atidarymą, kuris vyks š.m. gruodžio 9 d. (trečiadienį) 17.30 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11 Vilniuje).
Vytautas Daraškevičius – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Fotografuoja daugiau nei 50 metų. Surengė virš keturiasdešimt personalinių fotografijos parodų. Šioje parodoje pristatomas 1969-2010 m. fotografijų ciklas apie žmogaus ir unikalaus kraštovaizdžio sambūvį Kuršių nerijoje. Daugiau informacijos apie parodą prašome žr. prieduose.


Kuršių nerijos įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 15-ųjų metinių sukakties proga, parodos atidarymo metu vyks paskaita „Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio išskirtinė vertė“.Paskaitą skaitys Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Kraštotvarkos skyriaus vedėja Nijolė Piekienė. Lektorė šiuo metu studijuoja menotyrą (architektūra ir skulptūra) jungtinėje Klaipėdos universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto doktorantūroje. Disertacijos tema – Lietuvos saugomų teritorijų kraštovaizdžio architektūros raida ir šiuolaikinės tendencijos.
 
Vytauto Daraškevičiaus fotografijų paroda veiks iki š.m. sausio 18 d. Kviečiame apsilankyti!
 
Pagarbiai
 
Milda Valančiauskienė
Kultūros programų vadovė
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas
Šv. Jono g. 11, 01123, Vilnius
Tel. (5) 210 73 40,
Faks. (5) 210 73 43
El. p. milda@unesco.lt
www.unesco.lt
www.facebook.com/UNESCO.LT

LFS






TARP VANDENŲ IR SMĖLYNŲ

Kuršių Nerija man – ypatinga vieta. Čia, vos persikėlęs iš Klaipėdos, beveik visuomet pajuntu neįprastai pakilią nuotaiką, laisvumą, kažkur nuslenka bet kokie rūpesčiai. Pirmą kartą ilgiau pabūti Neringoje teko 1969 m., kai mane, ką tik iškeptą jaunąjį specialistą, „komandiravo“ porai savaičių į Pervalką talkininkauti įmonės poilsio namų statyboje. Vėliau irgi sekėsi vis aplankyti šią įstabią vietą bent kartą metuose ar net dažniau. Nidoje buvo įmonės, kurioje aš darbavausi, vila „Laumė“ - joje tekdavo ilsėtis su šeima, keletą kartų buvojau kaip ansamblio „Sadauja“ dalyvis, o nuo 1973 m. beveik reguliariai rugsėjo vidury dalyvaudavau Lietuvos fotomenininkų sąjungos rengiamuose seminaruose. Porą kartų teko buvoti Neringoje ir žiemą – pasirodo, ir tuo metu čia nepaprastai įdomu.
Visuomet nemažai fotografuodavau. Viskas man čia buvo įdomu – ir unikali gamta, ir labai įdomūs bei draugiški vietiniai žmonės, ir išskirtinės aplinkos fone atsipalaidavę poilsiautojai, ir čia vykstantys renginiai. Keletą kartų teko išplaukti į marias su Neringos žvejais, o su preiliškiais Vytautu Kerunaičiu ir Antanu Teišerskiu (abu, deja, jau a.a.) ir susidraugavau...
Kadrus iš minėtų temų, susikaupusius per tą ilgoką laikotarpį, ir parinkau parodai. Mozaika išėjo gana marga, bet, mano nuomone, ji atspindi šį kraštą.

Autorius



 
Kitos naujienos