Atgal
K. Sereikaitės fotografijų paroda STICHIJOS. Detalė - Benas Šarka

Fototgrafijos galerija ( Vasario 16-osios g. 11, Panevėžys) maloniai kviečia į fotomenininkės Kristinos Sereikaitės fotografijų parodos "STICHIJOS. Detalė - Benas Šarka" atidarymą 2015 m. vasario 25 d. ( trečiadienį ) 17 val.      
 
„Stichijos. Detalė – Benas Šarka“ tai modernaus ir universalaus Lietuvos menininko – Beno Šarkos fotografinė kelionė per jam gerai žinomas ir įsisavintas gamtos stichijas – Vandenį, Žemę, Ugnį  ir Orą .


„NEKALTYBĖ“ (2009, Lietuva) 

Ši serija paremta trapia žmogaus egzistencija. Kūnas, kankinamas vandeniu budina sielą naujai kokybei ir šviesai. Jis nuplauna visas žmogaus nuodėmes, mintis, visą praeitį. Naujai gimęs žmogus pasiruošęs vėl susitikti su pasauliu.

„TERRA HUMANA“ (2011, Lietuva)

Tai serija, paskirta žmogaus santykiui su viena iš gamtos stichijų – žeme. Iš žemės žmogus ateina ir grįžta į žemę. Žemė – tai pagrindinė žmogaus egzistencijos prielaida ir jos pabaiga. Ši gyvybinga, pulsuojanti materija atvira tiek gimimui, tiek mirčiai. Vieta, kur purvo grumstas bet kada gali virsti gyvastimi, o gyvastis – purvo grumstu. 
Kas yra žmogus? Tik laikina – žemės ciklo dalelė...

„IŠNYKSTANČIOS  IR  ATSIRANDANČIOS“  (2015, Lietuva)

Ugnis talpina visą žinojimą. Materialiąja prasme ugnies nėra, mes negalime nusakyti jos formos, mes negalime paliesti jos. Ji gali būti visokia. Kaip ir žmogaus mintys. Skirtumas tarp jų toks, jog pamatyti minčių mes negalime, o ugnį – galime. Ši serija – tai bandymas pamatyti žmogaus mintį per ugnį, žaidimas jų išnykstančiomis ir vėl atsirandančiomis formomis. Žmogaus mintys, kaip ir ugnis, gali liepsnoti, uždegti, sumirgėti, nutvieksti, rusenti... Kiekviena mintis veikia žmogų, formuoja jį. Pakelia ir nuleidžia. Net kai žmogaus kūnas virsta į pelenus, ugnis lieka. Kaip ir jo mintys.
„RIBOS“ (2015, Lietuva)
Visi esame įkalinti savo kūnuose, todėl laisvė tampa iliuzija. Mūsų silpnas ir laikinas kūnas – narvas besiblaškančiai sielai. atsimušančiai į regis perregimą jo galimybių stiklą, už kurio – tolima, viliojanti ir nepasiekiama amžinybė. Kūnas –  jos kalėjimas, o jame įkalintai sielai belieka tik su tuo susitaikyti. Ji bando išsiveržti, tačiau laikas nuo laiko tik atsitrenkia į Ribas. Nėra krašto nei pabaigos, yra tik Ribos. Visa ką ji turi kūno gyvenime – tai erdvė tarp šių Ribų. Ir gilus iškvėpimas.

Kristina Sereikaitė (g. 1980m. Radviliškis) jaunosios kartos fotomeninkė ir kino opereatorė. 2005m. tapo Prancūzų kultūros centro Robert Doisneau garbei organizuoto fotografijos konkurso laureatė. Tais pačiais metais baigusi fotografijos specialybę Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, toliau  stažavosi Nacionalinėje fotografijos mokykloje Arlyje, Prancūzijoje. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2005 metų. Jauna menininkė yra surengusi trylika personalinių parodų Lietuvoje (Antano Mončio namai-muziejus, VDU menų galerija „101”, KKKC parodų rūmai, Sofa galerija, Vilniaus Fotografijos galerija, Prancūzų Kultūros centras ir kt.), Danijoje (Krebsen Gallery, Kopenhaga), Prancūzijoje (Galerie du Colombier, Paryžius; Galerie Stimultania, Strasbūras). Fotografė dalyvavo tarptautinėse grupinėse meno parodose Prancūzijoje (2012, 2011, 2010, 2009, 2007, 2005m.) Verakruze, Meksikoje (2010m.), Linvude, Kalifornijoje, JAV (2010 m.), Monrealyje, Kanadoje (2014m.), Londone, Didžiojoje Britanijoje (2014).
Nuo 2013m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Lietuvos kino operatorių asociacijos narė

„Kristinos Sereikatės profesinė ir kūrybinė biografija yra susijusi su globaliomis vizualinės kultūros studijomis. Jos 2000-2012 m. biografijoje persipina kinematografiniai ir fotografiniai edukaciniai elementai, leidžiantys autorei profesionaliai reikštis abiejose veiklos srityse. 
Jos profesinė raida audiovizualinėje srityje buvo nuosekli ir apima pilną šiuolaikinio audiovizualinio meno studijų spektrą – režisūros studijos Klaipėdos universitete, fotografijos studijos Vilniaus Dizaino ir technologijų kolegijoje ir Nacionalinėje fotografijos mokykloje (L’Ecole Nationale Supérieure de la Photographie – ENSP), Arlyje (Prancūzija), operatorinės studijos Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje. 
Kristinos kūrybinė veikla vienareikšmiškai atspindi jos studijų lauką – profesionali fotografijos ir operatorinio meno sintezė, leidžianti operuoti abiejų sričių raiškos galimybėmis. 
Fotografijos srityje autorė jau turi susiformavusį pakankamai aiškų kūrybinį braižą, kurį galima apibūdinti kaip romantinę šiuolaikinės visuomenės personifikaciją. Jos darbai reflektuoja emocinę individo būseną, kuri analizuojama atsietai nuo civilizacinių, urbanistinių, demografinių ir kitų, su šiuolaikine žmogaus būtimi susijusių laukų. Tai savotiška būsena, kuri asocijuojasi su reminiscencijų, prisiminimų, asociacijų refleksijomis. Šios refleksijos yra pateikiamos per jaunystės, feminizmo, kartų kaitos, personalines istorinės savivokos prizmes. Kosmopolitiniame globalizacijos kontekste Kristinos darbai patraukia emociniu subjektyvizmu, jausmingumu, kuriame dera šiuolaikinės asmeninio, personifikuoto ir europinio, globalizuoto identiteto raiškos“. 
Menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, docentė, menų ekspertė Eglė Jaškūnienė.

„Kristinos Sereikaitės fotografinė kūryba pasižymi menine ir stilistine branda bei nuoseklumu. Tai liudija jos kūrybinį sąmoningumą ir kryptingą vizualinį mąstymą. Tai, kad autorė studijavo ir lygiagrečiai fotografinei kūrybai profesionaliai praktikuoja kino operatoriaus darbą, suteikia ir jos fotografinių atvaizdų ciklams tam tikros kinematografinės kokybės, kinui būdingos sapno erdvės pojučio. Ši ypatybė, mano nuomone, išskiria K. Sereikaitės kūrybą šiuolaikinės Lietuvos fotografijos kontekste“.
Nepriklausomas šiuolaikinės kultūros ir meno reiškinių tyrinėtojas, kritikas, dėstytojas ir vertėjas Jurij Dobriakov.


 
Kitos naujienos