Atgal
Nacionalinė mokslinė konferencija. KARAI IR TAIKOS. KULTŪROS PATIRTYS NUO PIRMOJO PASAULINIO KARO IKI BERLYNO SIENOS GRIUVIMO

Vitas Luckus. Albumo Požiūris į senovinę fotografiją (1986) atverstinis

2014 m. lapkričio 19–20 d.
Nacionalinė dailės galerija, Vytauto Kasiulio dailės muziejus

Šiemet sukako 100 metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios ir 25 metai nuo Berlyno sienos griuvimo. Tai du reikšmingi žmonijos istorijoje įvykiai, radikaliai pakeitę pasaulio lemtį ir padarę įtaką kultūrų raidai. Tarpdalykinė konferencija skirta istorinių lūžių, politinių diktatų, konfliktų bei perversmų metais kūrusių asmenybių pasaulėjautos, pasaulėžiūros, pilietinės pozicijos bei etinės laikysenos klausimams, o taip pat posovietinėje visuomenėje iškylančioms kultūros problemoms aptarti. Konferencijoje analizuojami geopolitiniai veiksniai ir kultūros tendencijų kaita, kultūros centrų ir pakraščių susiformavimas, jų koreliacija ir transformacijos, ideologinės konfrontacijos ir idėjinis solidarumas, sociokultūrinės adaptacijos, rezistencija ir kitos kūrybos patirtys.

Mokslinio polilogo temą inspiravo Vito Luckaus albume „Požiūris į senovinę fotografiją“ (1986) išreikštos idėjos. Savo meniniu tyrimu fotografas akivaizdžiai įrodo Ernsto Jüngerio įžvalgą, kad „mes gyvename pasaulyje, kuris, viena vertus, primena dirbtuves, kita vertus – muziejų“. Tačiau, išvengdamas muziejams būdingo istorinio fetišizmo ir racionalizmo, fotografas aistringai ir įžūliai narsto dirbtuvės lentynas ir stalčius. Luckaus meniniame pasaulyje nėra draugų, bet nėra ir priešų, nėra nugalėtojų, bet nėra ir pralaimėjusiųjų, nes jie visi tos pačios kilmės, priklausę vienai visuotinės mobilizacijos epochai. Lietuvių fotografas taip pat, kaip ir jos destruktyvumą kritikavęs Veimaro Respublikos intelektualas, atidengė paradoksalų gyvenimo talpumą – visiško ištvirkimo ir negailestingos disciplinos, archajiškos kaimo idilės ir rūkstančios industrijos košmaro, buržuazijos spindesio ir proletariato skurdo, natūralaus gimimo karo metais ir makabriškos mirties taikiu laiku, aiškios materijos fizikos ir painios būties metafizikos suderinamumą. Virš vandens skriejanti torpeda nesukelia jokios įtampos, tik estetinę palaimą nuo ją gaubiančio mėlio ir tylos. O kol ji skrieja, valgoma, gẽriama, mylima, sportuojama arba tiesiog miegama. Karas – tai mėsmalė, permalanti praėjusių amžių palikuonis ir pagaminanti naujo tipo produktą – pokarinę visuomenę, kuri ilgesį malšina praeities fotografijomis. Neatsitiktinai karą autorius išryškina savo meniniame chaose, pabrėždamas, kad „nieko nėra baisiau už teisybę ir nežinomybę“. 

Dr. Margarita Matulytė


PROGRAMA

Lapkričio 19 d.
Nacionalinė dailės galerija (Konstitucijos pr. 22, Vilnius)


09.30–10.00
Dalyvių registracija

10.00–10.10
Sveikinimo žodis
Dr. Lolita Jablonskienė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė
Dr. Jolanta Širkaitė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto direktorė

1 sesija. Tendencijos
Vadovauja dr. Vladas Sirutavičius

10.10–10.30 Prarastas šimtmetis 1914–2014: lietuviškos tapatybės (de)konstrukcijos pagal geopolitikos įgeidžius
Dr. Algimantas Kasparavičius, Lietuvos istorijos institutas
10.30–10.50 Vietos dvasios kaitos (post)moderniojoje Lietuvoje: nuo „bakūžės samanotos“ iki „Akropolio“
Dr. Rasa Čepaitienė, Lietuvos istorijos institutas
10.50–11.10 Ar girdi mane? Trūkinėjanti komunikacija posovietiniame Lietuvos mene
Dr. Skaidra Trilupaitytė, Lietuvos kultūros tyrimų institutas

11.10–11.40 Kavos pertrauka

11.40–12.00 Tarpukario Lietuvos nacionalinės kultūros politikos aktualijos ir joms neangažuota kraštotyra
Dr. Margarita Matulytė, Lietuvos kultūros tyrimų institutas
12.00–12.20 Karo atvaizdas Antrojo pasaulinio karo metų Lietuvos dailėje
Dr. Giedrė Jankevičiūtė, Lietuvos kultūros tyrimų institutas
12.20–12.40 Heroiška auka: sovietinės okupacijos įtaka dailininko autoreprezentacijai
Monika Krikštopaitytė, Vilniaus dailės akademija
12.40–13.00 Diskusija

13.00–14.00 Pietų pertrauka

2 sesija. Procesai
Vadovauja dr. Skaidra Trilupaitytė

14.00–14.20 Tarp karų: Vilniaus miesto gyventojai 1915–1947 m.
Dr. Vitalija Stravinskienė, Lietuvos istorijos institutas
14.20–14.40 Architektūra kaip pokario socialinių procesų mikromodelis: Mokslininkų namų Vilniuje atvejo studija
Ūla Tornau, Vilniaus dailės akademija
14.40–15.00 Apie tautinius kultūros politikos aspektus vėlyvojo stalinizmo metais. Jono Biliūno perlaidojimo istorija
Dr. Vladas Sirutavičius, Lietuvos istorijos institutas

15.00–15.30 Kavos pertrauka

15.30–15.50 Jausmo struktūros ir kūrybiškumo apytaka Lietuvos pantomimos trupės veikloje 1966–1972 m.
Dr. Edgaras Klivis, Vytauto Didžiojo universitetas
15.50–16.10 XX a. vidurio istorija lietuvių tarybinių rašytojų autobiografijose
Dr. Solveiga Daugirdaitė, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
16.10–16.30 Ezopinės kalbos fenomenas sovietinėje Lietuvoje
Dr. Valdemaras Klumbys, Vilniaus universitetas
16.30–16.50 Diskusija


Lapkričio 20 d.
Vytauto Kasiulio dailės muziejus (A. Goštauto g. 1, Vilnius)


3 sesija. Strategijos
Vadovauja dr. Natalija Arlauskaitė

10.00–10.20 Tado Daugirdo kultūrinė taktika ir Kauno miesto muziejus per Pirmąjį pasaulinį karą
Dr. Ingrida Veliutė, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas
10.20–10.40 Augustino Janulaičio inovacijos XX a. pirmos pusės Lietuvos visuomeniniame gyvenime
Dr. Valdas Selenis, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos eduklogijos universitetas
10.40–11.00 Pranciškaus Baltraus Šivickio mokslinė-organizacinė veikla svetur ir Tėvynėje: ar tinkamai jis įvertintas Lietuvoje?
Dr. Laima Petrauskienė, Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas

11.00–11.30 Kavos pertrauka

11.30–11.50 Karingumas ir jo taktikos: Sigito Gedos laikysena sovietmečiu
Dr. Rimantas Kmita, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
11.50–12.10 Periferija be centro? Vinco Kisarausko modernizmas Vidurio Europos kontekste
Dr. Milda Žvirblytė, Lietuvos kultūros tyrimų institutas
12.10–12.30 Lietuvos fotografijos mokyklos krizė ir tautinis identitetas: Vito Luckaus serijos „Baltame fone“ atvejis
Dr. Tomas Pabedinskas, Vytauto Didžiojo universitetas
12.30–12.50 Diskusija

12.50–13.50 Pietų pertrauka

4 sesija. Refleksijos
Vadovauja dr. Rimantas Kmita

13.50–14.10 Anos Frank sapnai romiųjų naktį („Psalm III: Neight of the Meek“, 2002, Phil Solomon)
Dr. Natalija Arlauskaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas
14.10–14.30 Būties reprezentavimo problematika Andrejaus Tarkovskio ir Šarūno Barto kinematografijoje
Dr. Andrius Gudauskas, Vilniaus universitetas
14.30–14.50 Raktažodis – pokaris. Konceptualus istorinės atminties įvaizdinimas fotografijoje
Ieva Meilutė-Svinkūnienė, Vilniaus dailės akademija
14.50–15.10 1989-ieji. Politinės sistemos kaitos nuojauta fotografijoje
Dr. Agnė Narušytė, Vilniaus dailės akademija
15.10–15.30 Diskusija


 
Kitos naujienos