Atgal
ROMUALDAS POŽERSKIS. Fotografij? knyga „Paskutinieji namai“

112 puslapiai, 87 juodai baltos fotografijos.
Leid?jas: Lietuvos fotomeninink? s?jungos Kauno skyrius, 2015.
Dailininkas: Arvydas Poška. Tekst? autoriai: Donaldas Kajokas ir Tomas Pabedinskas.
ISBN 978-609-8099-14-0




   Ir štai pa?iame kelio gale, kur? vieni pasieksime pasirams?iuodami lazdele, kiti – ramentais, treti – s?d?dami ne?gali?j? vežim?lyje, o vienas kitas – vis dar savo kojomis, bet b?tinai po vien?, ne b?riais, – taigi tame gal? galiausiame gale visi trumpam stabtelsim, užsimerksim ir vaikiškai sukužd?sim:
   - Ei, ten, anapus sienos, sakykit, ar sunku j? pereiti?
   Ir k? išgirsime? Veikiausiai paprast?, n? neketinant? gudragalviauti padr?sinim?:
   - Nesibaiminkit, visiems pavyko ir jums pavyks...
Donaldas Kajokas


Meninink? su vyresniaisiais kolegomis siejo ne tik bendros k?rybin?s tendencijos, bet taip pat tiesioginis bendravimas ir humanistinis poži?ris ? žmog? bei gyvenim?. Humanistinis santykis su žmogumi akivaizdus ir Požerskio fotografij? serijoje „Paskutinieji namai“. J? autorius k?r? nuo 1983 iki 1990 met? Nemen?in?je, Laugaliuose ir Macikuose, kur išraiškingai ir emociškai ?prasmino daugiaplanius gyvenimo seneli? namuose vaizdus. Požerskio darbuose žmogaus išgyvenim? palet? išsilieja be galo pla?iai, nors buvo fotografuojama ribotoje fizin?je ir socialin?je erdv?je. Linksmyb?s, draugyst?, li?desys, vienatv? ar tiesiog tylus susitaikymas su likimu – viskas telpa šioje fotografij? serijoje, o kartais ir viename kadre. Talpus fotografij? emocingumas padeda seneli? veiduose atpažinti ir patirt?, ir naivum?, kurie skatina juos džiaugtis gyvenimu neatsižvelgiant ? išorines aplinkybes. Tod?l nenuostabu, kad ir visa serija, ir atskiri jos darbai – tai apibendrintos žmogaus egzistencijos metaforos, nuo seno pam?gtos tiek Vakar?, tiek ir Lietuvos humanistin?s fotografijos meistr?.


   D?mesys gyvenimui, kuris didžiajai visuomen?s daliai dažnai lieka nematomas, išskiria Požersk? iš kit? Lietuvos humanistin?s fotografijos atstov?, kuri? darb? paprastai neriboja konkre?iai visuomen?s grupei skirtos temos. Fotografas nevengia išryškinti ?prasto gyvenimo ar „normalios“ visuomen?s paribiuose atsid?rusi? bendruomeni? ar atskir? žmoni? b?ties kitoniškumo ir tik tuomet joje ieško žmogišk? vertybi?. Taip gimsta ir „Paskutini?j? nam?“ konfliktas bei drama – socialin? pad?tis ir j? pa?i? k?nai seneliams nebeleidžia gyventi ?prato gyvenimo, ta?iau jie neatsisako kasdieni? džiaugsm? ir išsaugo žmogišk?j? orum?. Šios serijos fotografijos tarsi atveria pa?i? žmogaus egzistencijos esm?. Fotografuojant tokiomis aplinkyb?mis, išryšk?ja ir paties Požerskio pasaul?ži?ros, o kartu ir jo fotografijos humanizmas. Žvelgiant ? autoriaus darbus, atrodo, kad etinius ir moralinius barjerus fotografas perženg? vedinas idealistinio tik?jimo žmogiškumu ir pa?ia k?ryba, o atsid?r?s šiapus paskutini?j? nam? sien? ?amžino j? gyventojus, nušviestus tos pa?ios gyvenimo šviesos, kuria jie džiaug?si Požerskio fotografuojami kaimo atlaiduose.
Tomas Pabedinskas

 
Kiti leidiniai