Atgal
Algirdas Tarvydas. Lietuviško kino veidai

Albumo sudarytojas Algirdas Tarvydas
Fotografij? autorius Algirdas Tarvydas
Tekst? autoriai Algirdas Tarvydas ir Naglis Kardelis


VEIDAI, PRABIL? VAIZDO KALBA:
LIETUVIŠKO KINO ISTORIJA MENIN?S FOTOGRAFIJOS AKIMIS

Šioje solidžioje, skoningai parengtoje knygoje, kuri? J?s, mielas Skaitytojau, laikote rankose, lietuviško kino istorija pasakojama labai savitai ir autentiškai: iškilus, m?s? kult?rai itin daug nusipeln?s dokumentinio kino k?r?jas ir fotomenininkas Algirdas Tarvydas, lietuviško kino raid? ir užkulisius steb?j?s ilgus dešimtme?ius – beveik nuo pat Lietuvos kino studijos ?k?rimo, pateikia autorin?, subjektyviais atspalviais ir asmeniškais
?sp?džiais nuspalvint?, o kartu pakankamai objektyvi? bei reprezentatyvi? lietuviško kino istorijos versij?. Naratyvinio ir konceptualaus vieningumo šiam leidiniui suteikia tai, kad m?s? šalies kino istorija pasakojama iš esm?s kaip Lietuvos kino studijos istorija, daugiausia d?mesio kreipiant ? joje dirbusi? kino k?r?j? asmenybes, atsispindin?ias menin?se fotografijose ?amžintuose k?r?j? veiduose. Pats šios knygos pavadinimas – „Lietuviško kino veidai“ – yra iškalbingas dviem atžvilgiais: Algirdas Tarvydas,
knygos puslapiuose tarsi galerijoje eksponuodamas lietuviško kino k?r?j? portretus, kitaip tariant, portretuose išryšk?jan?ius kino meninink? veidus, kartu atskleidžia ir paties lietuviško kino, kaip sud?tingo ir daugiabriaunio kult?ros fenomeno, daugialypum?, skirtingus jo „veidus“, savitais bei netik?tais kampais pasirodan?ius ?vairi? kino meninink? k?ryboje.

Pasakoti lietuviško kino istorij? ir tapyti kino k?r?j? veidus galima tiek žodžiais, tiek vaizdais. Nors bet kurio dalyko istorij? mes dažniausiai ?sivaizduojame kaip papasakot? žodžiais, kaip tam tikr? tekst?, autentiška žodžio „istorija“ reikšme, kuri? nurodo graikiška jo etimologija, istorija yra netarpiškas liudijimas, kai asmens veid? ar ?vykio „veid?“-vaizd? m?gina perteikti tas, kuris j? išvydo pats, tiesiogiai atsigr?ž?s ? j? savuoju veidu, o ne išgirdo iš kito ar perskait? iš knyg?. Kadangi vaizdas atvaizduojam? ir paliudijam? dalyk? perteikia tikroviškiau nei tekstas, istorija, pasakojama vaizdais, o ne tekstu, visada yra autentiškesn? ir objektyvesn?, nepaisant kiekvienam žvilgsniui, kiekvienam vaizdo išvydimui b?dingo subjektyvumo bei selektyvaus perspektyviškumo. Taigi toli gražu n?ra atsitiktinis sutapimas tai, kad lietuviški žodžiai „veidas“, „vaizdas“, „išvydo“ yra tos pa?ios indoeuropietiškos šaknies, kaip ir tarptautiniais tap? graikiški žodžiai „istorija“, reiškianti autentišk? išvydusiojo liudijim?, ir „id?ja“, ?vardijanti tam tikr? proto žvilgsniu išvystam? abstrakt? dalyk?.

Ši Algirdo Tarvydo knyga – tai lietuviško kino istorija, papasakota autentiškais vaizdais, ?amžinusiais tiek konkre?i? kino k?r?j? veidus, tiek viso lietuviško kino, kaip sud?tingo daugiabriaunio fenomeno, „veidus“, kitaip tariant, šio kult?ros reiškinio briaunas, kampus bei rakursus. Tai lietuviško kino istorija, parašyta ne žodžiais, ne bendromis mokslingomis fraz?mis, o geban?ia be tarpinink? liudyti menin?s fotografijos kalba, kuri, pati b?dama vaizdo kalba, visada yra ar?iau kino stichijos nei bet koks ?prastas tekstas. Šioje knygoje atsispindint? liudijimo autentiškum? lemia ne tik vaizdinis lietuviško kino istorijos pasakojimo b?das, bet ir ta labai svarbi aplinkyb?, kad knygos autorius pats stov?jo prie Lietuvos kino studijos ištak?: vis? laik? ištikimai bud?j?s prie pat savojo liudijimo šaltinio, Algirdas Tarvydas stovi unikalioje kino istoriko, kaip netarpiško kino raidos liudytojo, pozicijoje, kurios jam gal?t? pavyd?ti – ir ateityje tikrai pavyd?s – bet kuris lietuviško kino istorikas, m?ginantis atkurti ši? istorij? iš antrini? šaltini? – tekstini? dokument?, pokalbi? ar nuogird?. Netgi patys lietuviški filmai, kuriuos perži?ri kino istorikas, bandantis
rašyti kino istorij?, nors ir vainikuodami visas menininko pastangas, vis d?lto pateikia tik galutin? k?rybos rezultat?, bet ne?stengia atspind?ti itin subtili? bei asmenišk? paties k?rybos proceso (filmo id?jos brandinimo, filmavimo, tinkam? kadr? ieškojimo bei montavimo, sumontuot? kadr? perži?ros ir t. t.) aplinkybi?, kurios akylai ir jautriai užfiksuotos menin?se Algirdo Tarvydo fotografijose.

Ypa? ?taigios tos fotografijos, kuriose kino k?r?jai nufotografuoti filmuojantys, tinkamo kadro laukimo b?senoje: menin? ?sp?d? sustiprina fotografijos steb?tojo ?sivaizdavimas, kaip pats šio fotografinio kadro autorius, Algirdas Tarvydas, kantriai lauk? tinkamo momento, kai gal?s nuspausti fotoaparato mygtuk? ir užfiksuoti kino meninink?, savo ruožtu laukiant? tinkamo momento ir tinkamo kadro... Ši „dvigubo išlaukimo“, „dvigubos kadro medžiokl?s“ situacija, tiesiogiai ir netiesiogiai atsispindinti publikuojamose fotografijose, dar labiau sustiprina sustabdytuose fotografiniuose vaizduose nesuvokiamu b?du ?šaldytos
laiko t?km?s poj?t?.

Mano ?sitikinimu, knyga „Lietuviško kino veidai“ ne tik dar geriau atskleidžia Algirdo Tarvydo, kaip fotomenininko, talent? bei esmingai papildo anks?iau skelbtas jo menini? fotografij? serijas, bet ir gali b?ti vertinama kaip labai svarus bei pasirinkta netradicine prieiga unikaliai novatoriškas ind?lis ? lietuviško kino istorij?.

Naglis Kardelis
Vilnius, 2013-?j? Žolin?s

 
Kiti leidiniai