Atgal
Romualdas Požerskis "Miražų dosjė"

R.Požerskis. 1994.

Albumą sudaryti padėjo Gunaras Bindė, Aleksandras Macijauskas ir Romualdas Rakauskas.

Įvadą parašė Skirmantas  Valiulis.
Fotografijų serijas pristato rašytojai - Donaldas Kajokas, Kęstutis Navakas, Dovilė Zelčiūtė, Gintaras Patackas ir Markas Zingeris.
208 puslapių albume spausdinamos  tik analogine technika sukurtos 187 fotografijos.
Maketavo Arvydas Poška.
Albumo leidėjas - Lietuvos fotomeninikų sąjungos Kauno skyrius.
Spausdino UAB „Arx Baltica“.
Rėmėjas - Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

ISBN 978-9955-438-40-3
UDK 77.04(474.5)(084)
                             Po-275


R.Požerskis. 1994.

Simbolinėje, miražo ūku ir kamerine žvakių šviesa nutviekstoje Kauno fotomenininko Romualdo Požerskio senamiesčio studijoje, sausio 23-osios popietę, seniems draugams, kolegoms ir ilgą, produktyvų kūrybinį etapą menininką lydėjusiems bičiuliams buvo pristatytas 187 aktų fotografijų albumas “Miražų dosjė”. Kviestiniai svečiai, tarp kurių buvo ir aktams pozavusios merginos, nestokojo vaizdingų epitetų, retoriškai ir išraiškingai recenzuojančių fotografo naujojo albumo turinį.

R. Požerskio miražams įvadą parašęs žymus daugelio įvairaus pobūdžio publikacijų kino, fotografijos ir TV klausimais Lietuvos laikraščiuose ir žurnaluose autorius Skirmantas Valiulis, popietės metu samprotavo apie anksčiau daug diskusijų sukeldavusį klausimą - ar fotografija yra menas? “Šiandien dažniau klausiama: ar čia dar fotografija? Kai žiūri į Romualdo Požerskio aktų knygos „Miražų dosjė“ paskutinįjį, spalvotąjį, skyrių, iš tikrųjų atrodo, kad čia iš fotografijos peršokta į kompiuterių pasaulį. Viskas raudona, fantastiški merginų šuoliai ore, kompoziciškai deformuoti kūnai – lyg iš kito, vaizduotės, pasaulio. Betgi autorius specialiai pabrėžia, kad viskas daryta senoviškai, fotojuostėlėje, be jokio montažo. O vis dėlto pavadinimas „Miražai“ neišeina iš galvos. Vadinasi, skaitmeninės fotografijos ir kompiuterių naujovės remiasi sena fotografijos tradicija: ne tik fiksuoti, bet ir įvaizdinti, įženklinti tikrovę. Ir žmogaus kūnas visada yra miražas, nes jo misija šiame pasaulyje – laikina.”,- kalbėjo kritikas.
 
Tuo tarpu poetė, dramaturgė, eseistė kaunietė Dovilė Zelčiūtė labiau akcentavo fotografo albume veikiančių moters tipažų paletę. “Romualdo modeliai gamtoje spinduliuoja tikrumu ir ramybe. Ramus ir užtikrintas buvimo džiaugsmas. Tai laisvė – laisvėje, tai atsipalaidavimo ir susiliejimo su gamta, su stichijomis, dvigarsiai. Dažniausiai – mažoriniai, kai moters kūno šokis ir stichijos intonacija absoliučiai sutampa. Ji – byrantis smėlis, Ji – virpantis oras, Ji – paslaptingas vanduo, upės gelmė, jūros platybė, Ji – grubi suarta žemė ir švelnūs žolynai…”- teigė rašytoja.

Vienas iš “Miražų dosjė” fotografijų serijas pristačiusių rašytojų Donaldas Kajokas, erdvę menininko albume apibūdino kaip uždarą ir asketišką, be žvilgsnius blaškančių detalių, kurioje dominuoja tik kūnas, intriguojantys rembrantiškos šviesos ir tamsos šaltiniai, esantys tarytum tolygūs partneriai.

Kai kurie albumo bendraautoriai R. Požerskio kūrybinę asmenybę tapatino net su ankstyvosios gamtos filosofijos, ezoterinio meno simbolika, teigdami, jog fotografas yra šiek tiek alchemikas, mat jam leista prisiliesti prie šio stebuklo. Poetas, literatūros kritikas ir vertėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys Kęstutis Navakas samprotavo, jog prisilietimas akimi trunka milisekundę, o išlieka šimtmečius, nes alchemikai ir dirba ne užmarščiai, o amžinybei. “Kur dabar tos kuklios istorinės damos, kuriomis pradedamas ciklas? Nebėra nei jų, nei aparatą išdidžiai laikiusio fotografo, nei jų nusimestų prieškarinių drabužių. Yra nuotraukos, milisekundės, tvaresnės už gyvenimus.”,- sakė eseistas.

Cikle „Mūzos“ menininko dirbtuvėse pozuojančios merginos pabrėžia konteksto svarbą, išprovokuoja modelio bei fono dialogą (gal net ginčą). Kokios būtų to dialogo temos? K. Navakas mano, jog jų esti daug. Fotografas sujungė dvi savaime aktyvias realybės dalis, kurios nuotraukose akivaizdžiai kibirkščiuoja.

Plačiajai fotografijos meno mylėtojų publikai R. Požerskio albumas ir paroda “Miražų dosjė” bus pristatyti vasario 24 dieną, Fotografijos galerijoje “Prospektas", Gedimino pr. 43, Vilnius.

R. Požerskis gimė 1951 m. Vilniuje.1975 m., baigęs tuometinį Kauno Politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, pradėjo dirbti Lietuvos fotografijos meno draugijos Kauno skyriuje. Nuo 1976-ųjų - Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o nuo 1980-ųjų tapo laisvu fotografu ir rengė fotografijas Lietuvos bei užsienio spaudai. Nuo 1993-ųjų dėsto Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto, menotyros katedroje. 1990 m. fotomenininkui suteiktas Lietuvos Nacionalinės premijos laureato vardas. 2004 m. už indėlį į Europos kultūros paveldo puoselėjimą ir saugojimą, Vienos Universitete Austrijoje menininkui įteikta mecenato iš Hamburgo Alfredo Toepfer premija.

Daugiau informacijos apie autorių ir jo kūrinius rasite puslapyje http://pozerskis.ten.lt/.

 
Kiti leidiniai