Atgal
Margi fotografijos dešimtmečiai

 

straipsnių rinkinys, skirtas Lietuvos fotomenininkų sąjungos 40-mečiui


UDK  77(474.5)(091)
                    Ma437
ISBN 978-9955-438-44-1

Leidinį remia:
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Kultūros rėmimo fondas

Sudarė Skirmantas Valiulis ir Stanislovas Žvirgždas
Iš rusų ir lenkų kalbų vertė Stanislovas Žvirgždas
Maketavo Jonas Ramoška

© Skirmantas Valiulis, 2009
© Stanislovas Žvirgždas, 2009
© VšĮ Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijos fondas, 2009

Spausdino UAB „ARX Baltica“
Veiverių g. 142 b. LT-46353 Kaunas
Tel. 8-37 20 16 35, faks. 8-37 20 17 45
kaunas@arxbaltica.lt

Fotografiją nuo pat jos atsiradimo lydi tekstas. Ne vien autoriaus pavardė ir darbo pavadinimas, bet ir informacija apie nufotografuotą objektą, o atsiradus fotožurnalistikai  – ir reportažo, fotopasakojimo, fotoesė tekstai. Pati fotografija irgi naudojama įvairiuose tekstuose – nuo mokslinių iki meninių – poezijos knygų, romanų, eseistikos. Tradiciškiausia tekstų rūšis – publikacijos apie pačią fotografiją – žinutės, apžvalgos, anotacijos, recenzijos, straipsniai. Esama ir studijų ar knygų apie fotografijos meną. Iš jų ir iki šiol viena populiariausių – JAV eseistės, romanistės Susan Sontag knyga „Apie fotografiją“, lietuvių kalba pasirodžiusi tik 2000 m., bet rašantiems apie fotografiją, besidomintiems fotografijos kritika ir teorija žinoma Lietuvoje dar iš sovietmečio.

Vienas svarbiausių  fotografijos kritikos istorijos vertinimo aspektų – pamėginti nustatyti, koks buvo rašančių apie ją susipažinimo su Lietuvos ir užsienio fotografija laukas ir apsiskaitymo lygis. Juk daug kas priklausė ir nuo fotografijos meno raidos užsienyje, ir nuo teorinio jos vertinimo lygmens. Labai svarbios ir laiko sąlygos: kokia buvo kritiko laisvė ir pasiruošimo savo darbui galimybės. Tikėkimės, kad tai atsispindi ir knygoje „Margi fotografijos dešimtmečiai“, kuri aprėpia sudėtingą Lietuvos laisvių ir nelaisvių metą, fotografijos meno raidą su pasaulinių karų pertraukomis. Ilgokai ir pačiai fotografijai teko atsakinėti į Vaižganto užduotą klausimą: ar fotografija – menas? Atsakymai irgi keičiasi, net šiandien, kai svarstomos fotografijos ribos. Anglai dar XIX a. atsakė, kad fotografijos meniškumo problema priklauso nuo to, ką laikome menu. Argi tai neaktualu ir šiandien? Medijų pasaulyje pasikeitė ir rašymo apie fotografiją būdai, diskursas gali net atrodyti svarbesnis už vaizdą, o vaizdo ir atvaizdo sąvokos irgi diskutuojamos. Nors ir kuklokai, knyga „Margi fotografijos dešimtmečiai“ vis  dėlto parodo minties slinktį nuo publicistinio ar literatūrinio vaizdų aprašinėjimo iki naujausių laikų  filosofų, menotyrininkų, medijų teoretikų, sociologų susidomėjimo fotografija, labai praturtinančio svarstymų skalę, skatinančio fotografijos kritikos profesinį brandumą. Fotomenininkai ilgokai priekaištavo kritikams, kad jie rašo paviršutiniškai, skubotai, aktualizuotai, nesigilina į kūrėjo asmenybę.

Dabar ir Lietuvoje situacija keičiasi – turime fotomenininkų monografijų su išsamia ir įdomia jų kūrybos analize, pasirodė ir eseistinių, filosofinių, mokslinių studijų. Kokie pageidavimai dabar? Trūksta analizės, požiūrių įvairovės. Lietuvos fotografai jau seniai vis ragina kritikus būti kritiškesnius, bet kažkodėl labiau mėgstama, kai kritika daugiau krypsta į kolegą. Patys kritikai irgi ne visada kupini gerų norų kitaip rašančiam, mąstančiam, kitokio profesinio pasiruošimo ir kito laiko suformuotam. Žinoma, kartais iš tiesų lygiai skiriasi. Bet turime ką turime. Pravartu įvertinti ir tai, kas užmiršta, dingę laikraščių ir žurnalų lentynose, o atskirais atvejais ilgokai išgulėjo asmeniniame archyve, nes nebuvo galimybių kur nors publikuoti specializuoto teksto.

Knyga sudaryta iš įvairių profesijų  žmonių  pamąstymų apie fotografiją. Laisvos Lietuvos kai kuriuos autorius jau galima vadinti ir fotografijos analizės profesionalais, nors ne visi apsiriboja vien fotografijos tyrinėjimais ar recenzavimu. Knygoje atsisakyta recenzijų ar vieno kurio fotografo kūrybos portretų. Siekta, kad leidinys atspindėtų platesnes fotografijos meno koncepcijas. Atkreipiame skaitytojų dėmesį, kad publikuojami straipsniai neredaguoti, jų kalba netaisyta, išskyrus akivaizdžias korektūros klaidas.
„Margi fotografijos dešimtmečiai“ skirti Lietuvos fotomenininkų sąjungos 40-mečio jubiliejui, tačiau laiko rėmai kiek praplėsti: pradedama nuo pat Vilniaus fotografo ir teoretiko Jano Bulhako bei pirmosios meninės fotografijos parodos Kaune laikų, be to, nesilaikyta principo, kad autoriai būtų glaudžiai susiję su pačia organizacija. Atsirado čia ir kritikų iš Maskvos, kur buvo intelektualų, supratusių mūsų fotografų siekius ir juos rėmusių. Tie ryšiai išlaikomi iki šiol. Yra jų ir Vakaruose. Ypač pagausėjo publikacijų apie Lietuvos fotografiją atkūrus mūsų nepriklausomybę. Tokie tekstai galėtų sudaryti kitą antologiją, nes irgi nėra plačiai prieinami visuomenei. Kol kas turėtume pasidžiaugti nors kiek atgaivinę fotografijos kritikos atmintį.

Skirmantas Valiulis,
Stanislovas Žvirgždas

 
Kiti leidiniai