Atgal
Fotografija. Algimantas ir Mindaugas Černiauskai


I knyga

Molėtų krašto muziejus, 2009

Ką tik išėjo Balio Buračo premijos laureatų brolių Algimanto ir Mindaugo Černiauskų fotoalbumas „Fotografija“.

„Meilė kaimui turbūt užkoduota genuose“, – sako vyresnysis brolis Mindaugas, Algimantas visuomet pritars. Ir taip visą gyvenimą. Abu tvirtina, kad net tada, kai vienas jų numirs, kitas pasirašinės po nuotraukom „Broliai Černiauskai“.

Brolius Černiauskus galima būtų vadinti senojo nykstančio kaimo kultūros paveldo arba sovietinio ir postsovietinio laikotarpio socialinės fotografijos meistrais. Jų fotografijose išlikusi nykstanti tikrojo lietuviško kaimo buitis, bendruomeniškumo dvasia, žmonių veiduose matomi išlaikytų papročių ir tradicijų atspindžiai.

Černiauskų fotografijos idėjos išieškotos, kadruose užfiksuotos amžių glūdumos vertybės, iš nuotraukų išnyra tikrieji žmonių veidai, formuojantys emocinį žiūrovo santykį su istorija. Jų kūrybą, anot fotografijos teoretiko ir praktiko S. Žvirgždo, galima vadinti visa apimančia: ir istorine , ir šiandienine fotografija. Kritikas S. Valiulis pastebi, kad abu brolius – Algimantą ir Mindaugą - jungia bendra tema, „ateinanti iš prieškarinės Lietuvos fotografų, ypač B. Buračo ir K. Daugėlos – kaimas ir jo žmogus šiokiadieniais ir šventadieniais.

Naujoji knyga provokuojanti. Viršeliui autoriai pasirinko, galima spėt, neblaivaus pagyvenusio vyro šaižiai besidžiaugiantį veidą, už kurio elipsoidą primenanti išvagota žemė. Tai 1985 m. fotografija. Stribas – taip drąsiai autoriai vadina šį žmogų. Intriguojantis viršelis kviečia atsiverst. Fotoalbumo turinį sudaro keturios dalys: „Kaimo žmonės“, „Autolavkė“, „Skotovozas“, „Kryžiaus statymas“. Fotografuota 1975–1988 m. Didžiąją dalį sudaro „Kaimo žmonės“. Jie tie patys iš 1990 m. išleisto katalogo „Broliai Černiauskai“, o kartu ir kiti: dramatiškesni, apibendrintai individualesni. Žmogus, „atsiradęs ant to svieto prie sovieto“ dar mena, kaip į kaimus važiuodavo autoparduotuvės, kaip supirkdavo gyvulius, retas kas tada regėjo kryžiaus statymą. Černiauskų matymas kitoks, savitas. Jų fotografija – mūsų kaimo istorijos dalies atspindys ir nuoroda į žmogų, palūžusį, iškentėjusį, prisitaikiusį, vargusį ir statantį kryžių. Iš jų nuotraukų į mus žvelgia nuoga žmogaus siela.

http://muziejus.moletai.lt/naujienos.html

 
Kiti leidiniai