Atgal
Vytautas V. Stanionis. Lietuva. Atsisveikinimo vaizdai

Meninink? samb?ris „Erdv?s“
Alytus, 2008

UDK 77.04(474,5)(084)
St63
ISBN 978-9955-9616-4-2


Dailininkas Vytautas V. Stanionis
Tekstas, vertimas Agn? Narušyt?

Leidinio r?m?jai :
Lietuvos Respublikos kult?ros ministerija
Kult?ros r?mimo fondas
Alytaus miesto savivaldyb?
Alytaus apskrities viršininko administracija

Agn? Narušyt?
Tarp tuštumos ir tuštumos

Prieš akis monotoniškai kei?iasi vaizdai iš esm?s nepasikeisdami: namo kampas, stulpas, kaimo gatv?, parduotuv?, medis, praeina žmogus. Kiekviename kvadrate – nyk?s, nepriži?r?ti ir jau prieš daugel? met? užmiršti provincijos pakraš?iai. Nieko nematyto, nieko ypatingo – nieko fotografuotino. Bet Vytautas V.Stanionis fotografuoja. Ir tuo veiksmu neduoda ramyb?s: kas yra tikrasis ciklo „Lietuva. Atsisveikinimo vaizdai“ objektas? Su kuo atsisveikiname? Gal su apykreiviais pakel?s stulpeliais, kuri? juodus ir baltus dryžius neseniai kažkas perdaž?? Gal su poreikiu pasistatyti „paprastos moters“ statul? reprezentacin?je, bet apleistoje miestelio aikšt?je? Gal su tarybine šiukšli? d?že, kuri šiek tiek primena vaz? g?l?ms? O gal su vaikiška raketa oranžiniu smaigaliu? Ir kod?l atsisveikiname?

 Šie objektai — statiniai, reklaminiai plakatai, daiktai – maž? miesteli? pilkumoje išsišoka spalva. B?tent spalva nutvilko atsisveikinimo mauduliu. O taip pat ji atskiria Stanionio fiksuojamus nykios kasdienyb?s vaizdus nuo sovietme?io nuobodulio estetikos (Vytautas Bal?ytis, Alfonsas Budvytis, Remigijus Pa??sa, Algirdas Šeškus ir kt.) – anoji buvo sunkiai pilka, pro perryškinimo tams? ir melancholijos r?k? ten sunk?si niaurus li?desys. Stanionio pasaulis spalvotas, net ryškus, tod?l ir „realistiškas“ – jis slepia nuotaikas ir tarsi objektyviai rodo daiktus. Bet spalvos sluoksnis apgaulingas – linksmos spalvos dengia aptriušusius, seniai nenaudotus statinius, lyg apgail?tinas m?ginimas neužmiršti, išlaikyti, išsaugoti. Spalva – pastangos išlikti ženklas, be galo naivios pastangos. Daikt? spalva provincijos kasdienyb?je yra nepaž?stamas kitas, besišypsantis tipiškai debesuot? dien?.

 Fotografuodamas Stanionis tuo pat metu ir „atsisveikina“, nes visi tie keistai spalvoti daiktai dabar nyksta, juos pamažu kei?ia pilkas globalaus pasaulio sant?rumas. Virš miesteli? parduotuv?li? dur? nebeliks to tiesioginio, nemeluojan?io užrašo „parduotuv?“, jo viet? užims uniformuoti prekybos tinkl? pavadinimai. Viskas bus suremontuota ir švaru, kartais net steriliai balta. Spalvos bus apgalvotos reklamos vadybinink? – tikslingos, reprezentuojan?ios, lygiai uždažytos ant nauj?, o ne aptrup?jusi? pavirši?. Fotografas atsisveikina su praeities gyvenimu, kurio k?rybiškumo p?dsakai užsiliko tuose grubiai nuspalvintuose daiktuose ir j? aplinkos pilkumoje, atsisveikina su jo tikrumu, kuris už?iuopiamas tik tada, kai kažkas lieka netobula. Tod?l statiniai ir nufotografuoti taip, lyg akis slyst? pro šal?, nes ne ? juos turime ži?r?ti, o ? juos pagaminus? gyvenimo b?d?, kurio jau neb?ra, gal tik šiek tiek užsiliko lyg retai skalbiam?, prar?kyt? keliu pravažiuojan?io kaimie?io drabuži? kvapas. Daikt? spalvingas švyt?jimas trapus, dažai jau lupasi, labai sunku už?iuopti pra?jusio gyvenimo liekanas, labai sunku j? sulaikyti, kad apži?r?tum. Taigi spalva atlieka dar vien? funkcij? – ji slepia praeities gyvenim?, m?gina pritaikyti j? dabar?iai, bet jos pastangos apgail?tinos...

 Vis d?lto jeigu Stanionis žvelgia ne ?, bet pro daiktus, kalb?dama apie juos tik sukiojuosi aplink. Ne jie yra tikrasis jo fotografij? objektas, jie tik užkliudo ak?. Tikrasis objektas yra erdv?, arba tiksliau – tuštuma, plytinti šaligatvio ar gatv?s pavidalu pirmame plane, padidinanti atstum? tarp m?s? ir to, k? pamat? fotografas. Fizinis atstumas reiškia ir emocin? atsitraukim?, stebint arba atsisveikinant. Bet tai – paprastasis vizualinio diskurso skaitymas. Tuštuma turi daugiau reikšmi?, ji veikia. Skirdamas jai tiek daug vietos, fotografas parodo, kaip tuštuma yra ?si?dusi ? jo stebim? gyvenim?, tai ji stumia j? ? praeit?, atšaldo kvadrato erdv?, prarydama visk?. Nudrengtas, nelygus šaligatvi? betonas ar duob?tas kaimo gatvi? asfaltas yra lyg dangtis, po kuriuo palaidoti prisiminimai, anas, tam tikromis aplinkyb?mis apribotas Lietuvos gyvenimas, tikrai ne geresnis už dabartin?, bet savotiškai mielas kaip ir visi pasibaig? dalykai. ?sik?rusi fotografij? centre tuštuma stumia visus kitus kadro elementus ? šalis, suardo kvadrato tvark?, destabilizuoja pasyvi? provincijos egzistencij?.

 Ši tuštumos dinamika ir kuria atsisveikinimo diskurs?. Tai n?ra tuštumos, kuri? neartikuliuotoje plyn?je kažkas randasi, tai, ko ne?manoma išsakyti žodžiais ar pavaizduoti. Lietuvos provincij? užliejusios tuštumos yra barjeras, mintis ? j? beton? atsitrenkia skaudžiai. Jos bežod?s, beženkl?s ir beglob?s, savo sunkia tyla užkre?ian?ios vis? vaizd?. Regis, fotografo išvada gana li?dna – pasitraukus praeities gyvenimui, nieko nelieka. Betonas sunkus ir negyvas. Ži?rint kai kurias nuotraukas, atrodo, kad jis tuoj užtrauks vis? kadr?, o stebintysis subjektas išvažiuoja nutiestu tuštumos keliu, kad niekada neatsigr?žt?.

 Bet net ir ši ni?ri interpretacija neišsako tuštumos j?gos, atskirian?ios, gniuždan?ios ir naikinan?ios objektus. Bet koks tekstas vaizd? supaprastina. Iš tikr?j? ryšiai tarp Stanionio pasteb?t? ir ? kvadrat? sutalpint? fig?r? yra iracional?s ir intuityv?s. Jis pats sau pasižada: „Fotografuoti tai, kas žodžiais nepaaiškinama. Ten, kur peršasi žodinis paaiškinimas – nefotografuoti.“ Ir to pasižad?jimo laikosi. Žinoma, galima sakyti, kad, pavyzdžiui, sugretindamas merginos skulpt?r? su tolumoje styran?iu gamyklos kaminu jis daro užuomin? ? ly?i? studij? aptarin?jamas temas (gamtišk? moteriškum? perveriantis industrijos falas), bet toki? ženkl? nedaug. Ryšiai tarp nufotografuot? objekt? nepaaiškinami, belieka tik klausytis žalio suolo, m?lynos šiukšli? d?ž?s, ?strižai nub?gan?i? ir susipainiojan?i? geležinkelio b?gi?, baltai padažyt? medži? kamien? ir kasdienyb?s nuobodulio s?skambio Kazl? R?dos stotel?je. Tokiose erdv?se kartkart?mis pasirodantys žmon?s – tik liudijimas, kad jos vis dar gyvenamos, kad praeitis dar ne visai pra?jusi. Be ši? s?din?jan?i?, praeinan?i? ar pravažiuojan?i? fig?r? (k? gi kit? jos gal?t? veikti gatv?je?) tai b?t? ne gyvenimo, bet muziejaus vaizdai.

 Taigi ? k? žvelgia Vytautas V.Stanionis? Regis, lyg ir aišku, lyg ir n?ra k? pridurti prie vaizdo, kurio tikslas – sulaikyti tai, kas išnyks, arba ?prasta fotografijos misija. Ir vis d?lto pasikartodamos tuštumos ?steigia tarpus, kuriuose suvirpa b?ties poj?tis. Šios fotografijos – ne tik istoriniai dokumentai, bet ir egzistencini? išgyvenim? liudijimai. Jose užfiksuota b?tis – kaip oras.


Reklamos, reklam?l?s, laikini  statiniai, statin?liai bei visokios paši?r?s – laikina ir trapi b?sena,  keliaujant ? Lietuvos rytdien?. Permain? jaudulys 2003 met? pavasar? išved? ? kelion?. Labai nor?josi fotografuoti Lietuv?. Prad?damas jau žinojau, kad tai bus „Atsisveikinimo  vaizdai“ ir degiau fotografavimo aistra, o kai kurios an? dien? nuotaikos liko dienoraštyje.

Fotografo  dienoraštis

Šeštadienis, balandžio 26
Sur?dij?s arkinis sand?lis Trak? Vok?je gražus spalvomis ir savo likimu, kuris pagremž? skard?, plytas, stikl?, pakeit? išvaizd?, pasendino pirma laiko. Vengiu priekinio plano, pašalini? detali?. Noriu labai atviro art?jimo prie šio didelio daikto. Noriu ?siskverbti ? jo gyvenim?. Kompozicij? prie dvaro reikia nors bent šiek tiek sujudinti ? klaidos pus?. Nors nežymiai, bet kitaip pateikti daikt? santykius. Pasvirimas gali b?ti netiesioginis, pasvir?s gali b?ti pats gyvenimas. Labai gražios visos Aukštadvario trobel?s, tik v?l reikia atrasti t? nežym?, saiking? išderinim? kompozicijoje. Ir be intuicijos ?ia niekaip neišsisuksi, nes kitaip viskas gausis per daug teisinga, tiesmuka ir buka.

Pirmadienis,  balandžio 2
Krokialaukyje vakaro saul? sodriai nuspalvina sankryžos kompozicij? su stulpais, laidais, tvoromis, žol?mis... Peizažas, kuriame buvimo ir nykimo ženklai. J? daug, jais prisotintas visas vaizdas, bet komponuoti norisi subtiliai, kad neriktelt? koks nors priekinis planas ar šaiži spalva.

Sekmadienis, geguž?s 11
Sekmadienin? fotografavim? Jiezne ir Prienuose trikdo besiniaukstantis dangus ir ?kyri pavasario žaluma. Bet vis dar tikiu, kad reikia t?sti fotografavim?. Jau?iu, kad ši? vaizd? labai pasigesime po koki? dešimties met?, kai europietiškos gerov?s standartai bus ?prasti ir ?ia – bulvi? sodintoj? ir maldinink? Lietuvoje.

Antradienis,  birželio 31
Akys vis? laik? ieško vaizd?. Kažkuri? sekund?s dal? smegenys fiksuoja situacij? prie autobus? stoties. Pro mikroautobuso lang? šm?steli šaligatviu einan?i? žmoni? susid?stymas. Vaizdas nesugeba ?sitvirtinti atmintyje. Tik šm?stel?jimas. Tik nuojauta, kad visa tai, ko ieškau, yra. Gal ir užsl?pta, gal nedr?siai pasirodo, gal ne kasdien, bet yra.

Penktadienis, liepos 4
Plati kamera racionalesn?. Reikia taupyti juost?, tod?l labai atidžiai tikrinu vaizd? Vabalninko turgelyje. Moterys, prekiaujan?ios d?v?tais drabužiais, ?prastai sunerimusios, bet šalia bendravim? lengvinanti Lora, moterys greitai nurimsta ir galiu laisvai dirbti. Vabalninke pilna nameli? pasmegusi? žem?n, pakrypusi?, išklibusi?, mažais langeliais. Tikras muziejus. Atsirinkti reikia kruopš?iai ir v?l be intuicijos n? žingsnio. Fotografavimui trukdo vidurdienio saul?. V?liau, miestelio l?tumui kitoki? energij? atneša lietus. ? Vabalnink? reikia sugr?žti ruden? vien d?l namo su m?lynu kryžiumi. O ? Pasval? gal neb?tina gr?žti. Vakar?jant vaikštome su Lora po miestel?, fotografuoju š? bei t?, bet ne t?, ne taip...  K?rybinei dienai pakanka dviej? pla?i? spalvot? juost?. Juodai balta šalia, bet su ja tik Loreta pabudusi iš miego mašinoje pasirodo graži ir egzistenciška lyjant lietui.

Sekmadienis, liepos 6
Suba?ius–Kupiškis–Pand?lys–Panemun?lis.
Tarybiniais laikais Pand?lyje buvo sum?ryta Garb?s lenta. Kaip aikšt?s altorius. Darbšt?s ir patikimi žmon?s tur?jo savo pavyzdžiu gausinti darbštum? ir patikimum?. Tod?l jiems ir buvo skiriama vieta altoriuje. Taupumo sumetimais dabar šis statinys tapo skelbim? lenta su nauju pavadinimu „Informacija“. Ši metamorfoz? tokia stebuklinga, kad beveik neabejoju d?l centrin?s kompozicijos. Tiesiai ? kakt?. Merdintis Panemun?lis trijuose kadruose – jau nykuma, bet jos yra ir Kvietkuose ir daugyb?je kit? nykstan?i? gyvenvie?i?, kurias dar teks pamatyti. Dar nežinau kaip elgtis. Kaip fotografuoti. Kur rasti atramos taškus.

Pirmadienis, liepos 7
Rokiškis–Obeliai–Juodup?–Obeliai–Juodup?.
Vakar, po Mindaugini?, vakarin?mis Pand?lio gatvel?mis ropin?jo namo ?g?r? vyrai, saul? nuspalvino informacijos altori? ir sen? šieno gr?btuv?, numest? žol?se. Jau neužteko šviesos fotografuoti siurrealistinius vaik? žaidimo daiktus, o rytas prasideda Juodup?je. ?ia pagrindin?s gatv?s vis dar „Taikos“ ir „Pergal?s“, fabriko sien? tebepuošia  š?kis „Tegyvuoja taika ir taut? draugyst?“, ilg? bulvarin? gatv? – dvi g?l?ms pritaikytos žaliai dažytos šiukšliad?ž?s. Prie kult?ros nam? šliejasi estetinio lavinimo centras, o cementin?s  darbinink?s skulpt?ra prie šio kult?rnamio jau tikrai siurrealistin?. Stovi visa nušiurusi ir kvailai šypsosi. Baseinas, kuriame ji ?komponuota, kažkada, žinoma, buvo baseinu gal ir su fontanu, nes kyšo kažkokie apr?dij? vamzdžiai. Kaip visa tai suvokti? Svarbiausia, kad aš nedr?stu jos fotografuoti, nejauku net b?ti šalia jos. Be to, visiškai neaišku, ar fotografavimas ne?žeist? vietini? estet?. O ir seni?nija ?ia pat. Painiava. Ir niekur ?ia labai nepaskub?si. Reikia galvoti kas ?ia vyksta. Reikia gr?žti ? Obelius, v?l pasijausti neslapukaujan?iu fotografu, susirankioti visus Obeli? pasvirimus ir v?l ? Juodup?, prie skulpt?ros. Trys kadrai iš trij? pusi?. Ir sprukti iš ?ia.

Antradienis, liepos 8
Biržai–Jonišk?lis–Linkuva–Pakruojis–Rozalimas.
Beveik visur tr?ksta aukš?io. ? visk? norisi ži?r?ti truputi iš aukš?iau. Tai ne ži?r?jimas iš aukšto, tiesiog norisi geriau matyti visa, kas vyksta. K? veikia, kaip vaikšto žmon?s, kat?s, šunys ir kiti gyvi šios žem?s sutv?rimai. Smalsu, kas yra kiemeliuose, kokie sud?ti daiktai, kokia j? tvarka... Kompozicija išlaisv?ja tiktai penkt? fotografavimo dien?. Viskas pasislenka nuo centro, nuslysta žemyn, bet laikosi susikib?.  Kol kas vengsiu žengti už ribos kur prasideda destrukcija. Neaišku kod?l, bet kai kada ir centras pats gražiausias, pats ?taigiausias. Dienos apšvietimas minkštas. Saul? už lengvo debes?lio ir atrodo, kad tokia diena, tokia šviesa itin palanki spalvai, miestelio fotografavimui, k?rybai. Gal tai vien subjektyvumai, bet kaip drabužis gula prie k?no taip ši diena limpa prie aki? ir išlaisvina fotografin? matym?. Regis, kad penkios fotografavimo dienos – labai optimalu. Paskui reikia visk? patikrinti ir susikaupti naujai iškrovai.

Šeštadienis, liepos 12
Kop??ios praver?ia Šeštok? geležinkelio pervažoje. Fotografui gerai tur?ti kop??ias, bet eiti su kop??iom per miest??  Kalvarijoje iš karto jau?iu uždar? kiem? ir žalsvus pl?mus. Einant reikia tesiog  laukti, kol akys pa?ios atras vaizd?. Kai jutimai veikia, nereikia daug vargintis galvojant, ar tinka, ar patinka... Viskas darosi savaime. Po Romo fotografij? mano k?rybiniai judesiai atrodo vang?s, sot?s, apskai?iuoti ir ne?dom?s. Mano fotografija tvarkinga ir nuosaiki. B?ti tokiame atvirame Romo kraujavime sud?tinga. Reikia kitaip gyventi.

Tre?iadienis, liepos 16
Seda–Plateliai–Gintališk?–Salantai–Orvydai–Šateikiai–Plung?–Als?džiai.
Pl?sta vaizdai. Kaip jie derinsis vienas prie kito, visiškai neaišku, bet tai v?liau. Dabar tegul pl?sta. Kas eina ? kadr?, tegul eina.

Ketvirtadienis, liepos 17
Vasaros kaitroje g?sta visi poj??iai. Lieka tiktai rytiniai ir vakariniai fotografavimai. Kelion?s nuovargis blukina ?sp?džius. Sugebu fiksuoti tik efektingus dalykus. Kitka slysta pro šal?. Bet dabar svarbu kuo daugiau surinkti vaizd? su pakrypusiu, bet ne perkreiptu Lietuvos gyvenimu.

Šeštadienis,  liepos 26 
Eišišk?s–Šal?ininkai–Dievenišk?s–Šal?inink?liai.
Pietry?i? Lietuvoje viskas truput? kitaip. Kitaip papuošti kryžiai, kitaip šluojamos gatv?s, bet tai irgi Lietuva. ?ia daug ne?prast? daikt?, ki?o. Visk? ?sileidžiu. R?kia spalvos, draskosi formos, ta?iau leidžiu ?eiti visai šiai antiestetikai. Tegul gyvena. Subtilyb?ms bus skirtos kitos dienos, kiti fotografavimai, kitos nuotaikos. Ne?manoma suprasti, ar visas šis fotografinis margumynas ?gaus kok? nors suprantamesn? pavidal?, bet kaip  fotografuojasi, kaip matosi, kaip jau?iasi – taip ir darau. Kaupiasi fotografin? patirtis, kaupiasi kadrai, b?ga kilometrai. Vyksta didel? k?rybin? iškrova.

Sekmadienis,  liepos 27
Trylikta liepos m?nesio fotografin? diena. Judicko sodyba–Pivaši?nai–Butrimonys.
V?l spalvos, kompozicijos, žmon?s sutikti kelion?je... Dabar lengviau su kompozicija. Gal tiesiog apsipratau su pla?ia kamera ir neskub?damas galiu tyrin?ti vaizd?, kol viskas sustoja šiek tiek išderintoje, bet dar darnioje kompozicin?je erdv?je. Svarbu, kad neb?t? pagrindini? dalyvi?. Visiems daiktams, spalvoms, šeš?liams, gyviams turi b?ti vietos ir kad niekas nieko negožt?, kad niekas nekonkuruot?. Gyvent? savarankiškai, bet kartu.

Penktadienis, rugpj??io 1
Žiežmariai–Žasliai–Vepriai–Deltuva–Ukmerg?–Vidiškiai–Kavarskas–Tauj?nai–Levaniškiai–Raguva–Miežiškiai–Panev?žys.
Vaikai jau ?prat? keliauti. Subyra ? pasat? su visais savo daik?iukais, žaidžia, plepa, miega, pykstasi. Užpakalin? s?dyn? – j? miegamasis ir žaidim? kambar?lis. Mano fotografin?se stotel?se pabyra iš mašinos su žaisliukais ir v?l pakuojas atgal. Jie keliautojai. Rytinis ir vakarinis fotografavimas s?kmingesni. Dien? per daug karš?io, per daug saul?s. Apsunksta, visi judesiai, l?t?ja reakcijos. Tod?l rytiniuose Žiežmariuose tiksliai jau?iu kadr?. Kai poj??iai sako, kad vaizdas turi kr?v?, reikia suvokti, kurioje vietoje turi sustoti vaizdo ieškiklyje judanti kompozicija. Skub?ti neb?tina, plati kamera diktuoja savo s?lygas. Greita reakcija reikalinga, kai ? vaizd? ?važiuoja dviratininkas. Kurioje vietoje jis turi likti, ar iš viso jis reikalingas – spr?sti reikia taip greitai, kad labiau lemia atsitiktinumas. Vakare, svirduliuodamas  iš nuovargio, Miežiškiuose fotografuoju lyg tilt?, lyg up?, lyg med? ar bažny?i?, o gal paskutinius saul?s spindulius ir jau?iu dienos ties?. Visos s?km?s ir nes?km?s susirenka ? vien? b?tin? dienos ties?.

Šeštadienis,  rugpj??io 2
Trošk?nai–Anykš?iai–Rubikiai–Debeikiai–Sv?dasai–Užpaliai–Il?iukai–Dusetos–Suviekas–Turmantas–D?kštas–Senasis D?kštas.
Rytiniai Trošk?nai, rytiniai šeš?liai, rytiniai alaus g?r?jai prie parduotuv?s – visa tai dar suprantama ir pasiduoda fotografavimui. Dien? gausu ?sisi?buojan?io kaimo turizmo vaizd?. Išdailintoje sodyboje panaikintas nat?ralus daikt? konfliktas. Visi tie dekoracijomis virt? vežim? ratai panaš?s ? balzamuotas mumijas. Iš j? atimta nat?ralaus iš?jimo iš gyvenimo galimyb?. Tod?l važiuojame, stebime, grožim?s, bet fotografuoti n?ra ko. Tikresnis atrodo raudonas l?ktuv?lis vaik? darželio žol?se tolimajame Suvieke, prie Latvijos sienos.

Sekmadienis, rugpj??io 3
Kuktišk?s–Ignalina–Naujasis Daug?liškis–Tvere?ius–Adutiškis–Mol?tai–Giedrai?iai–Paberž?.
Kelio fotografijoje sunku atsp?ti kur ir kada laukia s?km?. Ignalinoje visai n?ra k? veikti, o Naujajame Daug?liškyje tiesiog svaigstu matydamas, kaip netik?tai kompozicijoje savo vietas randa žmon?s gr?žtantys iš bažny?ios. Atrodo, tuš?iai dardame vieškeliu iki tolimojo Adutiškio, bet ten, plieskiant saulei, v?l jau?iu aikšt?s metafizik? ir akimirkos svaigul?. Gaila, kad nedaug s?kmi? dienoje, ta?iau k? ?ia bepakeisi... Nebent fotografini? dien? skai?i?.

Šeštadienis, rugpj??io 9
Leipalingis–Kap?iamiestis–Veisiejai.
Dz?kija atrodo išži?r?ta, išvažin?ta ir nieko ?ia naujai nepamatysi. Bet spalva ir ši? met? pol?kiai v?l kitaip atveria, regis, atmintinai žinomus miestelius. Paskutiniam kadrui apsikabina trys Veisiej? pusvyriai, nušviesti vakaro saul?s. Bendraujant visk? išsprendžia tvirtas žinojimas, kad esu menininkas.

Šeštadienis, rugpj??io 16
Klaip?da–Priekul?–Kintai–Vent?–Rusn?–Stoniškiai–Pag?giai–Vilkyškiai–Gelgaudiškis–Kaunas–Alytus.
Saul?, v?jas ir r?st?s pamario vaizdai. Jau?iu, kaip prie Rusn?s parduotuv?s kompozicija prisipildo švies? ir spalv? energijos. Labai norisi, kad taip ir likt? fotografijoje, kad pasisekt?. Vakare  fotografuoju Vilkyškius, pilnus paslapties ir egzistencinio virpesio.

Kiti metai, balandžio 18
Fotografuoti tai, kas žodžiais nepaaiškinama. Ten, kur peršasi žodinis paaiškinimas, – nefotografuoti. Visos reikšm?s, nuorodos, kryptys, palyginimai, sugretinimai nereikalingi. Tik ?tampa ir nuojaut? keistumas skverbiantis ? daikt?.

Vytautas V.Stanionis


 

 
Kiti leidiniai