Lietuvos fotomenininkų sąjungos narių dėmesiui
2009 m. balandžio mėn. 28 d. vyks 9-asais ataskaitinis rinkiminis suvažiavimas. Prašytume iki 2009 m. balandžio mėn. susimokėti nario mokestį. Valdyba primena, kad narys du metus nesumokėjęs nario mokesčio gali būti pašalintas iš Sąjungos narių

(LFS Įstatai. 4. SĄJUNGOS NARIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS, NAUJŲ NARIŲ PRIĖMIMO, IŠSTOJIMO IR PAŠALINIMO IŠ SĄJUNGOS TVARKA. 4.5. Už Sąjungos įstatų, etikos normų pažeidimus, nario mokesčio nemokėjimą dvejus metus iš eilės, nedalyvavimą kūrybinėje veikloje penkerius metus Sąjungos narys gali būti pašalintas iš Sąjungos Valdybai nutarus 3/4  balsų dauguma, kai Valdybos posėdyje dalyvauja 2/3 jos narių, atviru balsavimu).

Metinis nario mokestis – 30 Lt.
Nesumokėto mokesčio dydį galima sužinoti LFS buhalterijoje te. (85) 2629456
Nario mokestį galima sumokėti pervedant pinigus į Sąjungos sąskaitą:
Lietuvos fotomenininkų sąjunga
Įmonės kodas 190765289
AB SEB Vilniaus bankas
a.s. LT 327044060001257806

Lietuvos fotomenininkų sąjungos narių dėmesiui
Prašytume iki 2009 m. balandžio mėn. susimokėti nario mokestį.

Remiantis Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos 2009 m. sausio mėn. 14 d. nutarimu kovo 3 d. baigtas kandidatų į Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkus prašymų ir jų programų tezių priėmimas.

Užregistruoti sekantys kandidatai:
Eglė Deltuvaitė
Vytautas Michelkevičius
(svetainė internete)
Saulius Paukštys
(svetainė internete)
Jonas Staselis

Kandidatų į Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkus programos

Preliminari
Lietuvos fotomenininkų sąjungos programa
2009-2013

Lietuvos fotomenininkų sąjunga vis dar išgyvena permainų laikotarpį. Organizacijos vykdomos veiklos bei darbo specifika nesikeičia beveik keturiasdešimt metų. Iškyla tam tikra Lietuvos fotomenininkų sąjungos identiteto problema: kam ir kodėl ji reikalinga. Jei anksčiau, sovietmečiu, ji turėjo apibrėžtą padėtį Lietuvos bei tarptautiniame kontekste, tai šiuo metu sunku pasakyti kokia jos niša, kam ji atstovauja, kokią fotografiją palaiko/propaguoja bei kokia jos vykdoma geopolitika.
Lietuvos fotomenininkų sąjunga, gali įtakoti ne tik administracinį, bet ir vykdomąjį kultūros organizacinės sistemos lygmenis, tačiau jai pakankamai sunkiai sekasi perimti naujosios kultūros vadybos funkcijas bei decentralizuoti organizacinę struktūrą ir veiklas.
Atsižvelgus į esamą situaciją, sunku tikėtis itin daug greitų inovatyvių rezultatų (net ir esant inovatyviems sprendimams), kuriuos neigiamai įtakoja dabartinė ekonominė bei politinė situacija, tačiau, šis laikas gali būti išnaudotas būtent pačios organizacijos atsinaujinimui iš vidaus, persiorientavimui į naują strategiją, į naują veiklos kokybę. Iš naujosios kultūros vadybos perspektyvos, LFS vertybės turėtų būti: decentralizacija, dinamiškumas, bendradarbiavimas ir atvirumas, o procesai koncentruoti į strategijos kūrimą, organišką organizacinę struktūrą, lyderių bendradarbiavimą, savirealizaciją, motyvuotą kūrybingumu ir verslumu bei grįžtamąjį ryšį:

Organizacinė struktūra:

• Būtina peržiūrėti organizacijos misiją bei tikslus. LFS misija turi būti apmąstyta ir vientisa. Siūlyti nariams tokias paslaugas ir galimybes, kurių, jie, be organizacijos ar specialistų negalėtų lengvai gauti arba darbus atliktų ne taip efektyviai ir didesnėmis sąnaudomis. Pavyzdžiui, LFS veikimas agentūros principu. Organizacija turi būti atsinaujinanti ir narių atžvilgiu. Didėjant profesionalių narių skaičiui ir/arba griežtėjant atrankos principams, atsirastų naujų idėjų, projektų, organizacijos veiklą tobulinančių pasiūlymų. Įdomi ir aktuali autorių kūryba taip pat prisidėtų prie organizacijos prestižo stiprinimo, Lietuvos fotografijos populiarinimo Lietuvoje ir užsienyje.
• Būtina išnaudoti visus galimus finansavimo šaltinius (naujosios LRKM programos (pvz.: Profesionalaus meno sklaidos regionuose programa), Vilniaus ir kitų miestų savivaldybės, struktūriniai fondai, ES programos, tarptautiniai fondai-organizacijos (pvz.: Višegradas, Ars Baltica), užsienio kultūros institutai Lietuvoje ir t.t.). Neišnaudojant visų organizacijai tinkamų galimybių, sunku tikėtis ambicingų projektų bei stabilesnio finansavimo.
• Dabartinė organizacinė struktūra – tobulintina. Ją reiktų perkurti pagal naujosios vadybos principus, t.y. struktūra turi tapti organine. Rekomenduotina susitarti tarp LFS skyrių, kaip ir kuriose vietose turime bendradarbiauti labiau, padėti vieni kitiems, rengti bendrus, didesnio masto projektus. Atsisakyti kiekybės dėl kokybės, nedubliuoti projektų, nuolatos informuoti vienas kitą.
Taip pat būtina plėtoti komandinį darbą LFS viduje, atskiriems projektams kurti savarankiškas, laisvai samdomas darbo grupes. Tai leistų sumažinti pastovios administracijos kiekį ir taip užtikrinti neretai būtinas vadybininkų bei kuratorių paslaugas. Būtina profesionali vadyba, nukreipta į narių poreikius, o ne tik į informacijos sklaidą. Išnaudoti savanorių programų, studentų praktikos teikiamus privalumus – didinti organizacijos žmonių palaikymo ratą.
• Keisti valdybos darbo tradicijas. Stiprinti šio LFS valdymo organo galią bei sukurti finansinės ir dalykinės organizacijos veiklos kontrolės sistemą. Domėtis atskiromis veiklomis, jų rezultatais. Atsižvelgus į problemas, spręsti jas arba atsisakyti neefektyvių veiklų. Visai organizacijai svarbūs sprendimai ir jų argumentacija turi būti vieša. Valdyba – aktyvesnė, motyvuota, idėjas generuojanti, patarianti, mąstanti, dalyvaujanti.
• Keistinas vadovavimo stilius. Atsinaujinančiai organizacijai, būtinas naujosios vadybos principus atitinkantis valdymas: atviras, lankstus bei demokratinis. 

Veiklos:

• Galerija. LFS galerijos turėtų perimti dalį komercinės galerijos veiklos bruožų. Tokiu būdu, ne tik būtų lengviau įvertinti veiklos efektyvumą, bet ir atsirastų organizacijos motyvacija inovuoti veiklą. Pirmiausia būtina suremontuoti patalpas ir jas įvairiai išnaudoti, taip papildomai pritraukiant lėšų. Leisti menininkams eksponuoti darbus tokiu būdu, kad jis atitiktų jų idėją; galerijų erdves paversti mobiliomis. Privalu ilginti galerijos darbo bei vėlinti parodų atidarymo laiką. Formuoti ir siūlyti įvairias temines ar konceptualias, grupines ir personalines, tradicines ir netradicines parodas su katalogais, kurios būtų paruoštos naudojimui. Sukūrus skolinimo-rengimo sistemą, siūlyti jas įvairioms Lietuvos ir užsienio šalyse veikiančioms institucijoms. Būtina patiems inicijuoti stambesnius, aktualius fotomeno projektus. Rinkti, eksponuoti ir parduoti fotomenininkų darbus. Galerija taip pat turi tapti bendravimo, buvimo kartu vieta.
• Biblioteka. Šiuo metu Lietuva bei tarptautinės organizacijos skiria ypatingą dėmesį bibliotekų atnaujinimui, informacinės sistemos įdiegimui. Pasinaudojus įvairiomis programomis būtų siekiama esamą turtingą biblioteką modernizuoti ir padaryti ją prieinamesnę plačiajai visuomenei: leisti visiems norintiems susipažinti su profesionalia fotografijos meno literatūra.
• Fotografijos fondas. Rekomenduotina plačiau skleisti informaciją apie fondo veiklą, suaktyvinti jo naudojimą. Tai yra, dažniau formuoti parodas iš esamos kolekcijos, pristatyti jas Lietuvos visuomenei ir tarptautinei publikai. Tokiu būdu būtų prisidedama ir prie edukacinės veiklos, supažindinant fotografijos žiūrovus su Lietuvos fotografijos paveldu. Taip pat reikėtų suremontuoti patalpas ir pritaikyti jas fondo veiklai, iki galo skaitmenizuoti esamą archyvą. Teisinėmis priemonėmis skatinti paveldo kaupimą, įdiegti profesionalią saugojimo sistemą. Dažnai kalbama apie Lietuvos fotomeno paveldo problemą, tačiau ne itin daug daroma. Jau dabar galima kalbėtis apie sąlygas ir galimybes, ruošti teisines sutartis, atsižvelgiant į kiekvieno poreikius ir tokiu būdu įteisinti esamą situaciją. Taip pat būtina atsižvelgti į Lietuvos muziejų vykdomą fotografijų kaupimo ir saugojimo veiklą, bendradarbiauti su Nacionalinės dailės galerijos fotografijos skyriumi. Papildyti, suvienyti strategiją.
• Leidyba. LFS narių leidiniai – dažnai išskirtinės meninės vertės ir nors leidybinė veikla vertintina palankiai, vis dėlto būtina iš esmės keisti LFS leidinių platinimo bei pardavimų sistemas. Jei meno leidiniai retai užtikrina finansinę grąžą, tai socialinę grįžtamąją vertę jei atnešti privalo. Reikia dažniau atsižvelgti į fotomeno vartotojų poreikius bei rinkos situaciją, išnaudoti reprezentacinių leidinių nišą. Pristatyti LFS leidinius užsienyje, bendradarbiauti ir parduoti leidinius užsienio fotografijos knygynuose. Būtina dalyvauti meno leidinių mugėse, rengti stambesnius leidinių pristatymus, atvirų durų dienas ir pan.
• Edukacija. Pradėti kurti edukacines programas. Įvertinti fotografijos kursų paklausą ir pasiūlą, rengti konkursus, seminarus, organizuoti konferencijas aktualiomis temomis, išnaudoti užsienio autorių vizitus rengiant diskusijas, pri(si)statymus, kūrybines dirbtuves. Tradicinį Nidos fotografijos seminarą atverti platesnei fotomenu besidominčiai publikai, rengti kūrybinės laboratorijas.
• Išorinė komunikacija. Visas šis veiklų planas iš dalies tampa betikslis, jei LFS veikla nėra viešinama. Kadangi, šiuo metu, apie LFS nėra skleidžiama pakankamai informacijos, išorinę komunikaciją būtina stiprinti visomis kryptimis bei priemonėmis. Būtina viešinti informaciją ne tik apie rengiamas parodas, bet ir apie kitas LFS veiklas. Reikėtų ieškoti nuolatinių informacinių partnerių, dažniau į renginius kviesti žiniasklaidos atstovus, dirbti asmeniškai, tobulinti internetinį puslapį, skleisti informaciją tarptautiniu mastu ir t.t. Vienas iš prioritetinių trumpojo laikotarpio uždavinių – LFS vizualinio įvaizdžio sukūrimas. Ne mažiau svarbu, nuolatos komunikuoti su valstybinėmis institucijomis – išnaudoti jas savo tikslams.

Noras tobulinti, atnaujinti LFS veiklą turi būti ne vieno asmens, o mūsų visų.

Eglė Deltuvaitė

VEIKLOS PROGRAMA

Internetinė svetainė
Vytautas Michelkevičius ir komanda už naują fotomenininkų sąjungą Lietuvos fotografija 1969 - 2009 - ….

Kaip mes suvokiame LFS misiją: atstovauti narių profesinius kūrybinius interesus, rūpintis fotografinio meno sklaida, visuomenės vizualiniu raštingumu ir tyrinėti fotografijos istorinius, kultūrinius, komunikacinius bei technologinius aspektus.

Kokią mes matome LFS viziją: Europoje žinomas šiuolaikiškas fotografinio meno centras, tenkinantis profesionalių kūrėjų ir visuomenės poreikius.

Pagrindiniai principai:
Sąjunga tampa šiuolaikiniais viešajam sektoriui būdingais metodais valdoma organizacija.
Narystė Sąjungoje tampa prestižo šaltiniu tiek nariui, tiek sąjungai, ji grindžiama aktyvia ir kokybiška kūrybine ir kultūrine veikla.
Sąjungos valdyba veikli, ji turi lemiamą įtaką organizacijos veiklos turiniui.
Sąjungos valdybos ir administracijos veikla skaidri (paremta aiškiai suformuluota strategija, sprendimų viešinimu).
Įgyvendinti sąjungos misijai mezgami tarptautiniai ryšiai ir ieškoma naujų finansavimo šaltinių.
Sąjungos, kaip kultūros centro, veikla atspindi šiuolaikines fotografijos problemas, aktualiai permąsto istoriją ir archyvus.
Sąjungos misijos įgyvendinimas neatsiejamas nuo stiprių regioninių padalinių veiklos.

Tezės:
1. Sąjunga – tai visuomeninė organizacija. Ji turi dvi ryškias funkcijas – narių interesų atstovavimas ir fotografijos centro veikla. Bus siekiama išgryninti ir vystyti šias veiklas. Stengsimės, kad būtų visiškai realizuota Nacionalinio fotografijos centro idėja ir kad susiklosčius tinkamam politiniam klimatui jam būtų skirtas finansavimas.
2. Nariai. Tai žmogiškasis, t. y. svarbiausias, sąjungos turtas. Nariais gali tapti aktyviai kūrybine ir kultūrine veikla užsiimantys ar ją puoselėjantys asmenys. Mūsų tikslas yra suteikti geresnes sąlygas kūrybai esamiems nariams ir siekti, kad Sąjungos nariais taptų ryškiausi meno kūrėjai bei fotografijos tyrinėtojai. Narių gretas turi nuolat papildyti patys perspektyviausi jaunieji menininkai ir meno studijų absolventai.
3. Atvirumas ir aktualumas. Sąjungos veiklos (profesinio atstovavimo, galerinės, tiriamosios, leidybinės) turinį nulems dabarties fotografinio meno ir menininko problemos bei aktualus istorijos ir archyvų permąstymas. Vedina tokio mastymo Sąjunga taps atvira jaunajai kūrėjų kartai (ypač meno studijų absolventams), glaudesniam bendradarbiavimui su vietos ir užsienio organizacijomis (galerijomis, muziejais, kultūros centrais, rėmėjais, mokslo ir tyrimų įstaigomis).
4. Galerinė veikla. Sąjungos ekspozicinės erdvės ir jų valdymo metodai turi atitikti šiuolaikinius tarptautinius standartus. Ieškosime lėšų šioms erdvėms renovuoti, kursime jų įvaizdį rūpindamiesi kokybišku turiniu ir visapusiškai viešindami jų veiklą. Įgyvendinsime Sąjungos parodinės veiklos strategiją, kurios pagrindiniai principai bus aktualumas (naujausia kūryba ir šiandieninės vizualios kultūros problemos), dėmesys istorijai (nauji archyvų atradimai, kuruotos teminės parodos), profesionalumas, papildomumas (užsienio ir vietinių autorių parodų balansas, ryšys su leidybine ir tiriamąja veikla) ir skaidrumas (aiškios pasiūlymų teikimo procedūros, skaidrus ir lankstus sprendimų priėmimas). Sėkmingiausios parodos/autoriai bus eksportuojami į giminingas užsienio institucijas.
5. Archyvai ir tyrimai. Viena pagrindinių veiklos sričių – Sąjungos narių ir visos Lietuvos fotografijos archyvų tyrinėjimai ir aktualizavimas. Sieksime, kad ilgainiui fotografijos centras sutelktų pajėgas fotografijos archyvavimui, restauravimui, skaitmenizavimui ir elektroninei sklaidai. Sieksime užmegzti ryšius su tokia medžiaga besidominčiais muziejais, kolekcionieriais ir aukcionais.
6. Leidyba. Leidyba yra viena Sąjungos veiklų, kuri užtikrina fotografinio meno sklaidą. Leidinių tematika bus derinama su parodine ir tiriamąja veikla, siekiant, kad jos papildytų viena kitą. Bus kuriama aiškesnė dabartinių leidinių koncepcija, siekiama šių leidinių aktualumo ir nuoseklaus periodiškumo. Bus tobulinama leidinių sklaida tiek plačiajai visuomenei, tiek užsienio interesantams.
7. Edukacija. Toliau rengsime kasmetinius seminarus, kurių tikslas – suteikti informacijos apie šiuolaikines fotografinio meno problemas, pristatyti paskutinius archyvų ir istorijos tyrimų atradimus. Organizuosime pokalbių vakarus-diskusijas, kurios lydės atskiras parodas bei leidinius ir leis plačiau susipažinti su jų turiniu ir reikšme. Siekdami ugdyti žiūrovą organizuosime plačiajai auditorijai skirtus fotografijos kursus ir kūrybines dirbtuves su fotografijos klasikais. Rūpinsimės bibliotekos atnaujinimu, jos prieinamumu tiek nariams, tiek visuomenei.
8. Regionai. Remsime stipriausias regioninių Sąjungos skyrių iniciatyvas: festivalius, bienales, parodas. Skatinsime naujas regionų (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Tauragės ir kt.) iniciatyvas, kuriomis būtų prasmingai prisidedama prie Sąjungos misijos įgyvendinimo. Sieksime, kad regionuose gyvenantys nariai būtų geriau informuojami apie Sąjungos veiklą ir galėtų į ją įsitraukti.
9. Finansavimas. Finansuojant Sąjungos veiklą nebus apsiribojama vien Kultūros ministerijos ir vietinių fondų lėšomis. Bus panaudojamos iki šiol mažai arba visai nenaudotos ES ir Skandinavijos šalių teikiamos paramos galimybės, struktūrinių fondų lėšos, mėginama glaudžiau bendradarbiauti su verslo sektoriumi ir užsienio partneriais.
10. Paslaugos. Ilgainiui sieksime įrengti nariams prieinamą kūrybinę laboratoriją, derėsimės dėl kolektyvių nuolaidų fotografijos paslaugoms. Organizuosime konsultacijas kūrybiniams portfolio sudaryti, informuosime apie kolekcionierių, kuratorių vizitus, galimybes eksponuoti ir parduoti darbus užsienyje ir Lietuvoje. Atstovaudami narius, sieksime mokesčių lengvatų ir socialinių garantijų nariams (meno kūrėjams).

Vytautas Michelkevičius     2009 m. vasario 20 d.

Sauliaus Paukščio,
kandidato į Lietuvos Fotomenininkų sąjungos pirmininkus
programos tezės

1.   Turi būti ryškus žmogiškasis santykis tarp sąjungos vadovybės ir sąjungos narių. Sąjungos nariai privalo žinoti, kad sąjunga juos parems ir sunkią gyvenimo akimirką, ir kūrybinės krizės metu, ir vykdant kūrybinius sumanymus.

2.  Sąjungos nariams galioja nuolaidų sistema – pradedant nuo foto technikos, kompiuterinės įrangos įsigijimo, muziejų ir parodų lankymo Lietuvoje ir pasaulyje, baigiant restoranais, sporto varžybomis, grožio salonais ir t.t.

3.  Aktyvus ir turiningas sąjungos internetinis portalas, kuriame funkcionuotų internetinė fotografijos galerija / parduotuvė, forumai, naujienos iš Lietuvos ir pasaulio fotografijos gyvenimo.

4.  Alternatyvūs sąjungos veiklos finansavimo šaltiniai. Paskaitos, fotografijos kursų rengimas, jau minėto portalo aktyvavimas, rėmėjų dalyvavimas atskiruose projektuose.

5.  Skatinama fotografų kūrybą, skiriant apdovanojimus ir paskatinimo ženklus, premijas.

6.  Praplėstas leidinių spektras – leidžiant ir kasmetinius regioninius leidinius.

7.  Sąjunga aktyviai ir rezultatyviai gina savo narių interesus tiek Seime, tiek Vyriausybėje, tiek viešojoje erdvėje ir koordinuodama, ir inicijuodama bendrus veiksmus su kitomis kūrybinėmis sąjungomis bei organizacijomis.

8.  Aktyvūs sąjungos viešieji ryšiai – apie sąjungos renginius, vykdomas programas, parodų atidarymus plačiai informuojama visuomenė. Sąjungos renginiai, parodos, seminarai, paskaitos,  kursai ir kt.  – išskirtiniai ir populiarūs kūrybinės visuomenės įvykiai.

9.  Visiems sąjungos nariams turi būti prieinamos įvairiausios parodinės erdvės (Vilniaus, Kauno, Kėdainių rotušės, savivaldybių erdvės, prekybos tinklų centrai ir kt.). Aktyvi veikla regionuose. Organizuojamos įvairios teminės parodos, konkursai su apdovanojimais ir priziniais fondais (padedant partneriams). Šių parodų turai po Lietuvos miestus ir miestelius.

Kandidato svetainė internete

JONO STASELIO, KANDIDATO Į LIETUVOS FOTOMENININKŲ SĄJUNGOS PIRMININKUS, VEIKLOS PROGRAMOS TEZĖS

2009 m. vasario 27 d.,
Vilnius

1 Misija

Fotografijos menas yra ir turi išlikti viena iš Lietuvos kultūros politikos strateginių krypčių.

Problemos: kultūros politkos Lietuvoje nebuvimo pasekmės – neįvertintas kultūros ir menininko indėlis į šalies ekonominį augimą, vystymasi, BVP; sumenkintas kultūrinis identitetas, meno, kaip sąmoningos visuomenės elemento reikšmė; pasyvus Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) ir jos narių dalyvavimas viešoje erdvėje pasisakant ir diskutuojant apie menininko bei kultūros reikšmę ir statusą šiandieninėje visuomenėje; kultūros, kaip bendravisuomeninio poreikio, prasmės išnykimas šiandieniniame gyvenime.

Veiksmai: aktyvus dalyvavimas formuojant Lietuvos kultūros politiką; menininko-kūrėjo sampratos ir statuso visuomenėje įtvirtinimas; fotografijos – vienos iš lengviausiai visuomenei pasiekiamų saviraiškos priemonių – meninės vertės puoselėjimas, apsaugant ją nuo kasdienio vartotojiško požiūrio.

2 Vizija

LFS – fotografijos menu gyvenanti bendruomenė, tikinti ir įgyvendinanti savo kūrybines idėjas, aktyviai papildanti kultūrinę erdvę savitu pasaulio supratimu ir jo perteikimu vizualinėmis ne visuomet nusistovejusiomis ar įprastomis formomis. Sąjunga yra stipri komunikuojanti kultūrinio gyvenimo dalis, puoselėjanti fotografijos tikrąją paskirtį ir grynumą.

Veiksmai: visuomenės suvokimo apie fotografijos reikšmę istorijoje formavimas, fotografijos meno svarbos įtvirtinimas kultūrinėje erdvėje ir kasdieninio gyvenimo sferose.

3 Plėtra

Kiekviena mintis įkvėpia naują mintį. Vykdomi projektai turi vystyti naujas saviraiškos formas ir jų realizacijas, atitikti šiandieninio gyvenimo naujoves ir tuo pačiu išlaikyti tikrąją fotografiją pagal pradinę ir esminę jos paskirtį bei idėją.
Lietuvos fotografijos istoriniai momentai kaip ir Lietuvos istorijos momentai fotografijose niekada negali ir neturi būti pamiršti. Sąjungos priedermė išlaikyti, kaupti ir sisteminti Lietuvos fotografijos paveldą išsaugant jį ateities kartoms.

Problemos: kai kurie projektai yra aktualūs ar įdomūs tik jų vykdytojams bei suinteresuotiems asmenims; nėra atsižvelgiama į kitų autorių bei auditorijos poreikius; neišnaudojamos visos galimybės viešinti ir pristatyti LFS narių kūrybą visuomenei tiek Lietuvoje, tiek svetur.

Veiksmai: apjungti visą LFS narių kūrybinį potencialą, siekiant atrasti ir perteikti tikrąsias vertybes, kurias fotografai skleidžia savitomis meninėmis interpretacijomis, sprendimais ir teigiamomis emocijomis; dalintis ir keistis fotografijos erdve su kaimyninių ir tolimesnių kraštų kolegomis ir propaguoti Lietuvos fotografiją bei susipažinti su pasaulinės fotografijos tendencijomis.

4 Bendruomenė

Bendruomenę sieja emociniai ryšiai ir bendrumo jausmas. LFS bendruomenę turi vienyti ir bendri jos tikslai: populiarinti fotografiją akcentuojant meninę svarbą bei įgyvendinant kūrybinę idėją. Tai turi būti bendraminčių sambūris pristatantis visuomenei meninės fotografijos prasmę bei reikšmę. Bendruomeninėje veikloje dalyvauja didesni ir mažesni junginiai. Didžiausias jų yra pati sąjunga, kaip visuma, idėja ir sambūris. Mažesnieji – geografinėje erdvėje esantys keliasdešimties, keliolikos ar kelių žmonių grupės, kurias jungia ne vien kūrėjo ar kūrybinės organizacijos statusas, bet ir noras dalintis, kurti ir grąžinti juos supanti pasaulį. LFS nariai turi būti žmonės tikintys fotografija, mokantys kalbėti fotografijos meno kalba ir išraiškos priemonėmis.

5 Leidyba

Leidyba yra vienai iš prioritetinių sričių, todėl būtinas ne tik jos išsaugojimas, bet ir plėtojimas. LFS leidiniai turi įgauti vientisą ir aiškią kryptį, atitinkančią sąjungos veiklos gaires. Ši sritis privalo įamžinti tikrąjį Lietuvos fotografijos žemėlapį bei visus autorius, vertus fotografo vardo. Metas pradėti Lietuvos fotografijos antologijos leidimą (bent po penkis autorius per vienerius metus).

6 Parodos

LFS rengiamos ir organizuojamos parodos turi atliepti šiandienos kūrybinį gyvenimą, jo tendencijas, tuo pačiu išlaikant tikrąsias fotografijios vertybes. Svarbu, kad sąjungos narių parodos keliautų po visą šalį ir užsienį. Fotografijų parodos turi būti rengiamos ne tik Vilniuje. Didmieščių fotografijos galerijos turi būti atviresnės platesniam autorių ratui.

7 Virtuali erdvė

LFS internetinis puslapis turi suteikti kiekvienam sąjungos nariui didesnes galimybes viešinti savo kūrybinę veiklą, pradedant asmeninės galerijos valdymu. Sąjungos nariams tai yra galimybė  ir būtinybė informuoti apie save. Sukūrus interaktyvią informacinę bendravimo sistemą būtų suteikta galimybė dar plačiau dalintis žiniomis bei aktualijomis.

8 Valdymas

Kasmetinį suvažiavimą pakeisti į Sąjungos Tarybos susirinkimą, paliekant ankstesnę eilinio sąjungos suvažiavimo kompetenciją. Šį Tarybos susirinkimą, taupant narių laiką ir išlaidas, galima būtų rengti kasmetinio seminaro Nidoje metu.
Valdybos narių skaičius mažintinas iki 9 arba 11. Numatyti Sąjungos administracijos restrukūrizavimą siekiant optimizuoti išlaidas.
Įsteigti ekspertų komisiją kaip Valdybos patariamąjį organą. Pagrindinė komisijos funkcija – iš anksto įvertinti leidybą, parodas bei mokymus.

9 Verslo paramos pritraukimas

Esama ekonominė situacija šalyje ir pasaulyje nesuteikia didelių vilčių kultūros plėtrai. Sunkmečio metu svarbiausia išlaikyti ir vystyti tęstinius projektus (leidybą, parodas, festivalius). Todėl būtina rasti naujų abipusės partnerystės ir sąlyčio taškų su verslu bei išlaikyti jau esamus ryšius. Reikalingas lankstus požiūris į verslo ir kultūros sąjungą, suteiksiantis papildomą motyvaciją ir abipusę naudą kultūros rėmimo plotmėje.

10 Tarptautiniai ryšiai

Plėtodami tarptautinius ryšius su giminingomis organizacijomis turime  galimybę dalyvauti tarptautiniuose projektuose, festivaliuose tiek pristatydami Lietuvos fotografus, tiek ieškodami autorių, kurių kūrybą vertėtų eksponuoti Lietuvoje. Svarbus ir užsienio fotografijos ekspertų, kuratorių ir renginių organizatorių domėjimasis Lietuvos fotografija.

11 Nariai – meno kūrėjai, jaunųjų dalyvavimas, mokymai

Sąjunga neabejinga savo narių – meno kūrėjų socialinės padėties gerove. Svarbu dalyvauti su autoriais susijusių įstatymų kūrime bei rengiant poįstatyminius aktus jų taikymui. LFS turi dalyvauti sąjungos narių kūrinių autorinių teisių išaiškinime ir gynyboje, taip pat bendradarbiauti su kitomis meno kūrėjus atstovaujančiomis organizacijomis.
Būtina skatinti jaunuosius fotografus įtraukiant juos į sąjungos veiklą ir suteikiant erdvės parodų ekspozicijose. Viena efektyvesnių priemonių, leisiančių pritraukti jaunus fotografus (amžius iki 30 metų) – konkursų, seminarų rengimas arba stipendijų steigimas.
Šiandieną fotografui aktualūs ne tik profesiniai mokymai: seminarai, paskaitos, konferencijos. Būtina rasti galimybių sąjungos nariams mokytis ir/ar tobulėti kompiuterinio raštingumo, užsienio kalbų ir kitose aktualiose šiandieninio gyvenimo srityse.

Jonas Staselis